Afganistane gimęs, o vėliau dirbti mediku į JAV išvažiavęs K.Hosseini visame pasaulyje išgarsėjo jau pirmuoju savo romanu „Bėgantis paskui aitvarą“. 2003 metais pasirodžiusi knyga dabar jau išspausdinta 70 šalių, pagal ją pastatytas ir filmas. Antroji knyga „Tūkstantis saulių skaisčių“, kurioje, kaip ir pirmoje, pasakojamos skaudžios Afganistano žmonių patirtys, taip pat sulaukė pripažinimo. Abiejų šių knygų pasaulyje buvo parduota 38 mln. egzempliorių, jos išeistos ir lietuvių kalba.
Dabar autorius pabaigė rašyti trečiąją savo knygą, ji turėtų pasirodyti gegužės mėnesį. Rašytojas kol kas nenorėjo atskleisti daugiau detalių apie ją, tik sakė, kad tai bus šeimos epas, pasakojantis apie santykius tarp brolių ir seserų.
Kabėdamas apie šį naująjį kūrinį K.Hosseini teigė, kad jo tikslas yra sukurti žmogiškąjį ryšį tarp Afganistano žmonių ir Vakarų, tuo pačiu siekiant išvengti romantizavimo, kuris padidintų atskirtį tarp skirtingų kultūrų.
„Apie Afganistaną Vakaruose vis dar yra prikurta mitų, pavyzdžiui, kad šalis įstrigusi XII amžiuje. Taip pat yra ir romantizavimo arba idėjų, kad afganistaniečiai nekenčia Vakarų, – guardian.co.uk pasakojo rašytojas savo namuose Kalifornijoje. – Žinoma, žmonės jaučia nuoskaudas dėl naktinių reidų ar nužudytų civilių. Tiesa yra ir tai, kad jiems nepatinka, jog jų žemėje yra užsienio kariai. Tačiau jie tai gerai apsvarstė ir nusprendė, kad tam yra gera priežastis. Jie nevertina to kaip okupacijos“.
Kalbėdamas apie kariuomenės išvedimą iš Afganistano rašytojas teigė, kad Vakaruose daugelis yra susikoncentravę į pačių karių išgyvenimus, jų istorijas, tačiau užmiršta, kad ir patys afganistaniečiai turi savo patirtis šiame kare. „Lengva užmiršti, kad Afganistanas turi turtingą, įvairią kultūrą, savo istoriją, kuri nesustos ir kuri nenustos būti svarbi, kai mūsų kareiviai sugrįš namo“, – sakė rašytojas.
K.Hosseini teigė esąs optimistiškas dėl Afganistano ateities. Tiesa, jis pripažino, kad lėtame kelyje į taiką šalyje kažin ar bus įmanoma išvengti smurto protrūkių.
„Jeigu palyginsime situaciją dabar su ta, kuri buvo prieš 10 metų, kuomet aš pirmą kartą sugrįžau į Afganistaną, ji yra neabejotinai geresnė tokiose srityse kaip vaikų skaičius mokyklose, vaikų mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, technologijų prieinamumas. Kita vertus, šiaurinėje dalyje saugumo padėtis nėra gera“, – teigė jis. Rašytojo nuomone, dabar prioritetu šalyje turėtų būti sąlygų mokslui gerinimas.
