Dabar populiaru
15min ŽIŪRĖK
Publikuota: 2019 balandžio 29d. 18:56

Knygos recenzija. 10 priežasčių skaityti Mathiaso Enard'o „Kompasą“

Knygos viršelis 15min recenzija
Jurgos Mandrijauskaitės nuotr. / Knygos viršelis

Goncourt’ų premija apdovanoto Mathiaso Enard‘o kūrinio „Kompasas“ vertimas į lietuvių kalbą šiais metais buvo vienas laukiamiausių reiškinių. Ir dėl paties kūrinio unikalumo, daugiasluoksniškumo, ir dėl to, kad jį versti ėmėsi nenuvilianti vertėja Violeta Tauragienė, 2014 metais apdovanota „Vertėjos krėslo“ premija. Galima žavėtis, įvairiais aspektais diskutuoti apie šį kūrinį, bet pabandysiu išskirti esminius dalykus, kodėl šis kūrinys vertas dėmesio.

1. Rytietiška enciklopedija

Pirma ir bene svarbiausia priežastis skaityti „Kompasą“ yra ta, kad ši knyga yra tarsi didžiulė enciklopedija, biblioteka, žinių lobynas, po kuriuos galėsite nardyti neiškėlę kojos iš namų. Knyga aprėpia galybę biografinių detalių apie garsius muzikantus, literatūros atstovus, filosofus, menininkus ir jų kūrinius, keliautojus, mokslininkus, istorinius, politinius įvykius, miestus, architektūrinius objektus ir dar daug daug dalykų, kuriuos knygos autorius atrinko pagal vienintelį kriterijų – bendrumą, sąsają su Rytais.

Mathiasas Enard‘as pats daug metų praleido Artimuosiuose Rytuose, studijuodamas persų ir arabų kalbas, todėl skaitant šio erudito parašytą tekstą gerokai praplėsite savo akiratį, ne kartą norėsite išsamiau pasidomėti viena ar kita romane minima asmenybe, kūriniu ir, tikėtina, kad net patys nustebsite, kaip tampriai vakarietiška kultūra yra persipynusi su Rytais, kad daugelio Europos miestų vartai yra nukreipti į Rytus.

2. Unikalių raštų literatūrinis kilimas

Jūs paklausite: tai šis kūrinys yra mokslinė enciklopedija? Atsakymas – ne, nors galėtų būti. Tai pažintinis ir drauge meditatyvus tekstas, tūkstančio ir vienos nakties sapnas, pasaka (ar tūkstančiai jų) ir poezija viename.

Pagrindinis knygos veikėjas, muzikologas Francas Riteris, kenčiantis nuo nenurodytos ligos, leidžia nemigos naktį savo bute Vienoje. Jo vidinis monologas ir virsta knygos tekstu su gan padriku (bent jau tokį įspūdį nori sukurti autorius) sąmonės srautu, kuriame opijaus sukeltas haliucinacijas kartais sunku atskirti nuo realių įvykių iš Riterio akademinio gyvenimo, sukauptų žinių, ekspedicijų ir romantiškų santykių, kartu keliaujant ir susirašinėjat su žavia mokslininke, kolege Sara.

Skaitant „Kompasą“ kartais gali atrodyti, kad jį rašo opijaus apsirūkęs pasakotojas, kartais muzikas ar mokslininkas, kartais iš meilės nepasiekiamai moteriai pamišęs poetas ar vienas iš tūkstančio ir vienos nakties herojų.

Skaitant „Kompasą“ kartais gali atrodyti, kad jį rašo opijaus apsirūkęs pasakotojas, kartais muzikas ar mokslininkas, kartais iš meilės nepasiekiamai moteriai pamišęs poetas ar vienas iš tūkstančio ir vienos nakties herojų. Tad knyga tikrai sodri, daugiasluoksnė, daugiažanrė, su pasikartojančiais teminiais motyvais. O Enard'o kompozicijos genialumas slypi tariamai atsitiktinėse jo herojaus mintyse. Žinoma, jos nėra atsitiktinės, bent jau ne daugiau negu bet koks literatūrinis pratimas su sąmonės srautu, kurio sąsajos subtiliai veda iš vienos minties į kitą, susijungia į magiškai sodrų literatūrinį kilimą, kuriuo skaitytojai skraidinami po įvairius miestus, dykumas, pilis...

3. Muzikalus romanas, arba apie muziką romane

Ši knyga patiks ir melomanams, nes muzika yra pagrindinio knygos herojaus kompetencijos sritis. Franzas įžengia į Rytų pasaulį studijuodamas muziką. Jis atvyksta į Siriją, norėdamas pažinti Rytų muziką. Jis klauso iranietiškos muzikos savo bute ir prisimena įvairius kompozitorius, kurie praleido laiką Rytuose, aptaria Wagnerio rasizmą, Mendelssohno nusikaltimą, Beethoveno apkurtimo gėdingą istoriją.

Francas išsamiai rašo apie tai, kaip XIX–XX a. muzikos revoliucija vyko Mozarto, Beethoveno, Schuberto, Liszto, Berliozo, Rimskio-Korsakovo, Debussy, Bartoko, Hindsmitho ir Hindemito kūriniuose. Bet labiausiai skaitytojo dėmesį patraukia tekstas, kuriame muzika naudojama kaip gyvenimo ar laiko metafora. Pvz.: „Gyvenimas – tai Malerio simfonija, jis niekada negrįžta atgalios, neatsikartoja nuo pradžių. Tame laiko jausme, kuris yra pats melancholijos apibrėžimas, – baigtinumo suvokimas, jokios priebėgos, išskyrus opijų ir užmarštį.“

4. Meilės istorijos ir santykių vingrybės

Sielų giminystė, subtili Franco ir Saros meilės istorija, kuri atsiskleidžia per laiškus, prisiminimus apie jų kartu praleistą laiką Vienoje ir kelionėse, yra tarsi jungiamoji šio romano gija. Pasakotojas daug kontempliuoja santykius ir jausmus, lygina santykius, kuriuose nebuvo emocinio, sielų giminingumo su meile Sarai, kuriai pajuto artumą nuo pirmos jų susitikimo akimirkos.

Francas, paskendęs prisiminimuose ir jausmuose Sarai, klausia savęs: „Ar geriau juos nuvyti, ar visiškai atsiduoti reminiscencijai ir geismui?“ Knygoje skaitytojas turi galimybę sužinoti ne tik Franco ir Saros, bet ir kitų garsių menininkų filosofų (Balzaco, Liszto, Nietzche'ės ir kt.) meilės istorijas, todėl ši knyga patiks ir romantinių istorijų mėgėjams.

Visi jie, užburti Rytų magijos, mistikos, leidžiasi su beduinais ant kupranugarių į dykumas, bando atskleisti Rytų paslaptis ir ieško laisvės.

5. Kelionių literatūra

Dar vienas patrauklus šios knygos aspektas – kelionių temos, kurios kelia klausimą, kaip kelionės keičia mus, mūsų gyvenimus, sprendimus. Galų gale – ko mes ieškome keliaudami? Knygoje apstu aistringų keliautojų po Rytus, tarp kurių yra ne tik mokslininkų, tyrinėtojų, menininkų, bet ir kilmingų šaknų aristokratų, narsių moterų, kuriomis ypač žavisi Sara, istorijų. Visi jie, užburti Rytų magijos, mistikos, leidžiasi su beduinais ant kupranugarių į dykumas, bando atskleisti Rytų paslaptis ir ieško laisvės. Tačiau knygos herojus visgi pripažįsta, kad svetimose šalyse mes taip ir liekame tik svečiais...

„Mes taip ir liekame užsisklendusiais savyje, įtariais keliautojais, gal ir gebančiais pasikeisti, kai susiliečiame su kitoniškumu, bet nepažįstančiais jos gelmių. Mes – šnipai, mūsų sąlytis – skubrus ir slaptas šnipų sąlytis.“

6. Rytų mylėtojams

Knygoje sužinome, kad Francas turėjo Beethoveno kompaso kopiją, dėl jam nežinomų priežasčių visada rodančią į Rytus. Romano pavadinimas kalba apie kryptį, kalbą, kurią mes vartojame, kad būtų lengviau atrasti, suprasti pasaulį tiek geografiškai, tiek lingvistiškai.

„Kompase“ rytietiškumo koncepcija, kurioje yra daug politinio ir kultūrinio bagažo, aptariama ne tik aistringu, bet ir intelektualiu būdu. Kaip ir pats knygos autorius Enard'as, abu jo knygos herojai yra „Rytų mylėtojai“, todėl daugelis jų tyrimų apima Rytų kultūros analizę iš vakariečių perspektyvos. Nors Francas ir Sara kiek romantizuoja Rytus, knygoje daugiau kalbama apie rytietiškumą kaip kultūrinės studijos istorinę praktiką, kaip įvairius menininkus ir istorinius asmenis iš Vakarų paveikė jų praleistas laikas Rytuose, o ne pats orientalizmas.

„Mes buvome princai, Vakarų princai, kuriuos Rytai priėmė į svečius ir elgėsi kaip su princais, rafinuotai, meilikaudami, su švelniu vangumu; visa tai atliepė įvaizdį, kurį mūsų jaunystė buvo susikūrusi pagal Rytų mitą, ir skatino jaustis galiausiai apsigyvenus pradingusiose Tūkstančio ir vienos nakties žemėse, išnirusiems tik mums vieniems.“

Liūdesys, naktis, skausmas, gedulas, vienatvė – nuolatiniai knygos herojų palydovai.

7. Liūdesys ir melancholija opijaus debesyje

„Kompasas“ patiks melancholikams, nes visi šios knygos puslapiai tiesiog panirę į į opijaus ir liūdesio debesį. Meilės ilgesyje paskendęs Francas prisipažįsta, kad veikiausiai serga depresija, nors daktarus domina tik fiziniai jo skausmų aspektai. Sunku prisiminti nors vieną šioje knygoje papasakotą istoriją (iš tos tūkstančio ir vienos), kuri turėtų laimingą pabaigą, net jei tai ir anekdotinės istorijos. Liūdesys, naktis, skausmas, gedulas, vienatvė – nuolatiniai knygos herojų palydovai. Susirašinėjimuose, naktinėse savirefleksijose Hansas klausia „Kokia nevilties liga mes galėjome užsikrėsti?“ bei nerimauja dėl pasaulio, kuriame vakarietiškas kosmopolitizmas, materializmas nustelbė dvasinį pasaulį:

„Kartais man atrodo, kad užslinko naktis, kad vakarietiškos sutemos užgožė Rytų šviesą. Kad protas, studijos, protų ir studijų, Chajamo ir Pesoa vyno malonumai neatsilaikė prieš XX amžių, kad kosmopolitinė pasaulio statyba jau vyksta keičiantis ne meile ir mintimis, o smurtu ir pramonės sukurtais daiktais. Islamistai kaunasi su islamu. Jungtinės valstijos, Europa kariauja su kitu savyje...<...> Reikia turėti Saros energiją, kad nuolatos kurtum save per nauja, visad žiūrėtum gedului ir ligai į akis, turėtum atkaklumo toliau raustis pasaulio liūdesy, norėdamas ištraukti iš jo grožį ar žinojimą.“

8. Egzotiškų, pikantiškų istorijų mėgėjams

Žavioji knygos herojė Sara domisi tokiais ne visai įprastais reikalais, kaip, pavyzdžiui, nekrofogija, juodoji magija, kriminalinės nusikaltėlės, žlugdančios aistras, taip pat įvairios beprotybės formos: „Tie įvairūs iš meilės išprotėję vyrai ir moterys, laimingi ir nelaimingi, mistiški ir pornografiški.“

Tad knygoje apstu tų egzotiškų, pikantiškų istorijų, kurios tikrai labiau primena vaikystėje skaitytas Rytų šalių pasakas nei realias istorijas (pvz., pasakojimas apie „Mirties vyną”, kurį geria iš mirusios mylimosios pelenų nusilipdytos taurės ir t.t.).

9. Knygos aktualumas šiais laikais

„Kompasas“ – puikus, nuoširdus meilės laiškas Artimųjų Rytų menui ir kultūrai, tai didžiulis iššūkis bei palaikymas E.Saido šedevrui „Orientalizmas“.

Enard'as prieštarauja pagrindinei islamofobijos tezei, kad musulmonai yra necivilizuoti ir tai bando oponuoti įvairiais tyrimais, Rytų kultūros pažangos pavyzdžiais, ypatingą dėmesį skirdamas tiems elementams, kuriuos iš Rytų pasiskolino, priėmė ir integravo į savo kultūrą, gyvenimą vakariečiai.

Enard'as, pabrėždamas įvairius gyvybiškai svarbius islamo ir kitų Artimųjų Rytų kultūrų indėlius į Europos kanoną, parašė meistrišką romaną, kuriame kalbama apie mūsų painią dabartinę istoriją.

10. Puikus puikios vertėjos vertimas

Violetos Tauragienės verčiamos knygos jau daug metų literatūros gerbėjams yra kokybės ženklas, rekomendacija. Ši knyga – ne išimtis.

Gal šįkart pats tekstas literatūrine prasme nėra labai įmantrus, bet, kad šis tirštas, sodrus kūrinys sklęstų pro skaitytojų akis, protus ir širdis taip lakiai kaip opijaus dūmas, vertėja tikrai turėjo gerokai padirbėti.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive