J.M.Auel, norėdama parašyti kuo įtikinamesnę knygą apie pirmykščių žmonių gyvenimą, išstudijavo visą rastą archeologinę medžiagą, mokėsi pirmykščių amatų, gydymo vaistažolėmis, konsultavosi su antropologais. Nenuostabu, kad knyga yra ne tik įtraukianti savo tikroviškumu, bet ir suteikia daug žinių apie žmogaus protėvius – neandertaliečius.
Romanas pirmą kartą buvo išleistas dar 1980 metais, tačiau knyga Lietuvos skaitytojus pasiekė tik dabar. Perskaičius romaną norisi į rankas imti kitą „Žemės vaikai“ serijos knygą. Tačiau, panašu, jos teks palaukti.
„Pirmykštė moteris: Urvinio lokio gentis“ mus perkelia į 35 tūkst. metus prieš Kristų gyvenusią primityvią neandertaliečių gentį, prie kurios po žemės drebėjimo prisijungia kromanjonietė (kromanjoniečiai yra tiesioginiai žmonių protėviai) Aila. Urvinio lokio gentis – itin dvasingų ir primityvių, gestais bendraujančių žmonių būrys, kuriame galioja tradicijomis ir griežtumu paremti įstatymai.
Iš aukštesnės žmogaus evoliucijos grandies prisijungusi Aila sunkiai pripažįsta ir maištauja prieš gentyje galiojusius įstatymus ir papročius. Vien merginos išvaizda gentainiams nekelia jokio pasitikėjimo. Aila yra aukšta, šviesiaplaukė, mėlynakė ir žymiai grakščiau judanti mergina, kai tuo tarpu nendartaliečiai išvaizda iš tolo nepanašūs į kromanjonietę.
Po didelių pastangų ir noro tapti pilnaverte Urvinio lokio genties nare, Aila sutramdo savo maištavimą, išmoksta bendravimo gestais ir mimika, taip pamiršdama savo gebėjimą bendrauti garsais. Ailos gyslomis teka pirmųjų žmonių kraujas, o imlus protas jai pasitarnauja ne tik siekiant išlikti, bet ir norint geriau pažinti Urvinio lokio gentį.
J.M.Auel pasakojimas atskleidžia pirmykščių Žemės gyventojų tarpusavio santykius, požiūrį į vaikų aklėjimą, moteris, tikėjimą dvasiomis, kuris buvo nepaprastai svarbus.
Rašytoja romane daug dėmesio skiria neandertaliečių elgesiui ir bendravimui atskleisti. Skaitant dažnai atrodo, kad rankose laikoma knyga yra ne romanas, o istorinė enciklopedija. Apie tai kaip gentis medžiojo, gamino indus, įrankius, rinko ir gamino maistą – kalbama itin daug. Sunku įsivaizduoti, bet neandertaliečiai nevalgė žalios mėsos, bet ją troškino, sūdė, džiovino. Šis romanas – neišsemiamas informacijos šaltinis. Informacijos, kurios galbūt nerasite ne tik mokyklos vadovėliuose, bet ir „pigiose“ enciklopedijose.
Romanas pirmą kartą buvo išleistas dar 1980 metais
Knygos pristatyme cituojama gydytoja Rasa Ivanauskienė teigia perskaičiusi knygą įgijusi daugiau žinių apie žolininkystę. Išties, romanas žavi išsamiais pasakojimais apie vaistažolių savybes, receptus, gydymo būdus.
605 romano puslapių apimties bijoti nereikia. Knygos vedėja Violeta Tamašauskienė yra sakiusi, kad knygą perskaitė per vieną naktį. Pradėjus skaityti knygą galiu tik patvirtinti V.Tamašauskienės žodžius – knyga smarkiai įtraukia ir nesinori jos paleisti iš rankų.
Romanas „Pirmykštė moteris: Urvinio lokio gentis“ yra išverstas į 35 pasaulio kalbas ir išleistas 45 mln. egzempliorių tiražu, pelnė antropologų, archeologų ir paleontologų pagarbą.
Vienintelis trūkumas – lietuvių kalba nėra kitos serijos „Žemės vaikai“ knygos.
Gero skaitymo.
P.S. Laukime naujos J.M.Auel knygos lietuvių kalba.
