B.Galdikas pasišventimas orangutanų tyrinėjimui negali neįkvėpti. Žavi ne tik mokslininkės pastangos tyrinėti šias paskutines medžiuose gyvenančias didžiąsias žmogines beždžiones, bet ir siekis paaiškinti, ko orangutanai gali išmokyti žmones, stebint orangutanus suvokti evoliucijos dėsnius. Tyrinėdama orangutanus B.Galdikas kartu apmąsto ir mūsų pačių kilmę, mūsų vienybę su gamta: „Žiūrėdami į ramias, nemirksinčias orangutano akis mes regime, tarsi daugybėje veidrodžių, ne tik savo pačių sukūrimą, bet ir savo sielų atspindį, – atspindį Rojaus, kuris kadaise buvo mūsų“ (p. 473).
Ši knyga – tai pirmųjų B.Galdikas kelionių į Borneo salą tyrinėti orangutanų istorija. 1971 metais, būdama 25-erių, ji išvyko į džiungles, kad pašvęstų savo gyvenimą gamtos ir antropologijos mokslams. Dabar B.Galdikas pripažįsta, kad orangutanų gyvenimo sąlygos gamtoje pasikeitė, tad ši knyga yra svarbi dar ir tuo, kad joje užfiksuota tai, ko jau niekada nebebus – tai, kaip šios beždžionės gyveno tuo metu.
Visų pirma, reikėtų nuraminti tuos, kurie šios knygos galbūt nedrįsta skaityti, galvodami, kad tai yra sudėtinga antropologinė studija. Taip, autorė pateikia stebėjimų, tyrinėjimų išvadas, tačiau rašymo stilius yra pakankamai lengvas, nesudėtingas – žinios įkandamos ir ne mokslininkui.
Knygoje aprašomi įvairūs orangutanų gyvenimo aspektai, autorė stengiasi žiūrėti į šiuos gyvūnus ne kaip į visumą, bet ieškoti, kaip skiriasi įvairių beždžionių charakteriai, kaip jie keičiasi skirtingomis aplinkybėmis, kokios grėsmės šiems gyvūnams kyla. Ir kartais tai būna ne tik džiugūs, bet ir gąsdinantys potyriai.
Ypatingai įdomios buvo išvados, kuriose B.Galdikas mėgina rasti paralelių tarp orangutanų ir žmonių. Nors orangutanai ir gyvena kitoje realybėje, tam tikrų sąsajų su mūsų visuomene galima rasti. „Šiuolaikinėje visuomenėje mes trokštame būti kaip orangutanai. Ramūs ir nepriklausomi, orangutanai dažnai įkūnija tai, ko mes siekiame pašėlusiame, karštligiškame nūdienos pasaulyje“, – rašo B.Galdikas. Anot tyrinėtojos, orangutanai moko mus, kad svarbūs skirtumai tarp mūsų ir šių artimųjų mūsų giminaičių iš tiesų yra visai kitokie, nei mes manome. Rašydama apie savo asmeninę patirtį B.Galdikas sako, kad orangutanai paskatino ją pervertinti vakarietiškos visuomenės tendencijas, privertė sutarti su žmogiškąja prigimti, „silpnumu“ ir būti tiesiog žmogumi (p. 466).
Vienas dalykas, kuris kai kuriems skaitytojams gali kliūti – tai, kad šioje knygoje nemažai vietos yra skiriama asmeninio B.Galdikas gyvenimo aprašymams. Skaitytojas sužino jos meilės reikalus, santykius šeimoje, tai, kaip ji išgyveno neištikimybę, skyrybas. Tačiau ši knyga tokia ir yra – tai ne mokslinė studija, o jos to gyvenimo laikotarpio biografija. Gyvenimo, kuriame orangutanai visgi užėmė svarbiausią vietą.
Ši leidyklos „Eugrimas“ išleista knyga – puikiai išversta (tai, kad vertimas tikslus ir jausmingas, viešnagės Lietuvoje metu pripažino ir B.Galdikas) ir be mažiausių abejonių rekomenduojama kiekvienam gamtos mylėtojui. Sąžininga, nuoširdi ir kiekviename puslapyje alsuojanti meile laukiniam pasauliui, kuris iš tiesų toks artimas mums.
