Jo romaną „Turkiški saldumynai“ šiemet „Alma littera“ išleido lietuvių kalba. Šį kūrinį patys olandai laiko klasika, o prie knygos populiarumo prisidėjo ir 1973 metais sukurtas filmas. Romanas (nors tai ne pirmas J. Wolkerso kūrinys) išgarsino rašytoją, o filmas – režisierių ir pagrindinių vaidmenų atlikėjus. Panašu, kad, „Turkiški saldumynai“ buvo visiems lemtingas kūrinys.
„Turkiškuose saldumynuose“ pasakojama apie 7-ojo dešimtmečio Amsterdame užgimusią meilę: skulptorius sutinka turtingų miesčionių dukterį ir ją įsimyli. Olga – žavi lengvabūdė, skulptorius – aistringas jos gerbėjas. Mergina tampa skulptoriaus mūza, ir porelė laisvai, nevaržomai, bohemiškai gyvena... Tačiau vieną dieną Olga palieka mylimąjį. Menininkas niekaip negali pamiršti mylimosios, o Olga, rodos, mėgina sėkmingai gyventi be buvusio sutuoktinio. Gyvenimas juodu vėl suveda skausmingai ir lemtingai istorijos pabaigai, atskleidžiančiai, ar vis dėlto kas nors lieka tarp dviejų žmonių, kai likimas iš vieno jų žiauriai pasityčioja.
Gyvenimas juodu vėl suveda skausmingai ir lemtingai istorijos pabaigai, atskleidžiančiai, ar vis dėlto kas nors lieka tarp dviejų žmonių, kai likimas iš vieno jų žiauriai pasityčioja
Beatodairiška meilė, seksas, kūryba ir skausmingas išsiskyrimas. Taip, romane kaip tik apie tai ir rašoma. Tai kuo šis romanas išskirtinis? Pirmiausia pasakojimo būdu. Antra, laimingos pabaigos nesitikėkite – tragedija neaplenkia romano herojų, ir kaip tik nelaimė išryškina nieko nepaisančią meilę. Tai netipiškas kūrinys apie meilę tiek pateikimu, tiek pagrindine mintimi, tiek sukeliamu įspūdžiu. Dažniausiai perskaitę knygas apie meilę jaučiamės laimingi, pakylėti, pilni kuo nuostabiausių emocijų. „Turkiški saldumynai“ – toks stiprus ir nesaldus kūrinys, kad paliks slogutį, gerklėje įstrigusį kamuolį, skausmą (nepaisant šių pojūčių, jausite, kad skaitote tikrą literatūrą, ne visi kūriniai turi būti „rožiniai“) ir sugriaus susidarytus stereotipus, privers permąstyti meilės sąvoką ir įtikins, kad apie meilę galima kalbėti taip, kaip nė neįsivaizdavote. Kūniškumas, erotika, ironija ir giliausi, iki skausmo apnuoginti jausmai – šios knygos stipriosios pusės.
Prieš atsiversdami romaną, būtinai perskaitykite vertėjos žodį (knygos gale): išsamus tekstas supažindins ir su rašytoju, ir su kūriniu. Taigi šioje apžvalgoje apie autorių ir romaną nebekalbėsiu, o palyginsiu knygą („Turkiški saldumynai“ parašyti 1969 metais) ir filmą, pastatytą 1973 metais. Dažniausiai knyga būna kur kas stipresnė nei filmas, o šiuo atveju abu meno kūriniai papildo vienas kitą. Siūlau ir knygą perskaityti, ir filmą pažiūrėti: knygoje atsiskleidžia Jano Wolkerso kaip pasakotojo talentas: juodasis humoras ir savitas stilius. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus kūniškumui, kurį J. Wolkersas aprašo balansuodamas ant jautrumo ir pasišlykštėjimo, erotikos ir pornografijos ribos.
„Turkiški saldumynai“ – toks stiprus ir nesaldus kūrinys, kad paliks slogutį, gerklėje įstrigusį kamuolį
Režisierius Paulis Verhoevenas ekranizuodamas „Turkiškus saldumynus“ itin tiksliai perteikia tą rašytojo balansavimą, be to, filme labai tikroviška 7-ojo dešimtmečio atmosfera (šukuosenos, drabužiai, manieros ir t. t.). Tiek knygoje, tiek filme komiškos scenos persipina su tragiškomis. Be to, labai vykusiai parinkti aktoriai, atitinkantys įsivaizduojamus knygos personažus. Įsimylėjusį skulptorių vaidino Rutgeris Haueris, kaip tik po „Turkiškų saldumynų“ ėmęs sparčiai kilti karjeros laiptais – šis filmas buvo lemtingas posūkis jo karjeroje. Olgą vaidino Monika van de Ven, tai buvo pirmasis aktorės vaidmuo.
Filmas nominuotas „Oskarui“ ir buvo išrinktas geriausiu praėjusio amžiaus Nyderlandų filmu. Janas Wolkersas taip pat buvo įvertintas – jam skirtos beveik visos svarbiausios literatūrinės premijos, tačiau rašytojas jų nepriėmė.
„Turkiški saldumynai“ – meilės istorija, papasakota vyro (ir autorius, ir jo sukurtas pagrindinis personažas, kurio lūpomis pasakojama, – vyrai). Tai turi įtakos tiek pasakojimo būdui, tiek pačiam turiniui. Istorija juokinga pradžioje ir skaudi pabaigoje. Romanas kaip diena nuo nakties skiriasi nuo moterų rašomų romanų apie meilę, taigi su malonumu jį skaitys ir vyrai. Iš tikrųjų, „Turkiški saldumynai“ ne lengvas vakaro pasiskaitymas, o klasikos kūrinys tikriems literatūros gurmanams.
