To, kad J.Irvingas sukūrė savitą stilių ir paėmęs kone kiekvieną jo knygą jau po pirmo puslapio atpažinsi tą jo ypatingąjį braižą, o knygų motyvai ir herojai tarsi keliauja iš vienos knygos į kitą, nuneigti būtų sunku. Tačiau sunku būtų nuneigti ir tai, kad autorius, išleidęs keletą klasika jau tapusių knygų, yra parašęs ir tokių, kurios greičiausiai pranyktų ypatingai ir nepastebėtos, jeigu ant jų nesipuikuotų šio rašytojo pavardė, tarsi įpareigojanti skaityti viską, kas yra jo išleista.
Drįsčiau teigti, kad „Laisvę lokiams“ (leidykla „Alma littera“) gali būti priskirta būtent prie pastarųjų. Ji, be abejo, nenuvils tų, kurie dievina šį rašytoją ir pasiryžę perskaityti visą jo bibliografiją. Tačiau kiti, matyt, pasiges tos gelmės, kuri buvo „Maldoje už Oveną Minį“, to juokinančio, o kartu ir graudinančio bent kelių kartų kultinio romano „Pasaulis pagal Garpą“ ar drąsių temų kupino „Sidro namų taisyklių“.
Žinoma, yra tam pats paprasčiausias paaiškinimas - „Laisvę lokiams“ yra pirmas autoriaus romanas, kurį jis parašė būdamas vos 25-erių. Tad šioje knygoje ir jaučiamos tik užuomazgos to, kas ateityje J.Irvingą pavertė tokiu populiariu rašytoju.
Knygos siužetas – du keistuoliai Vienos studentai leidžiasi motociklu į kelionę po Austriją su tikslu išlaisvinti iš zoologijos sodo žvėris. Jų kelionė virsta keistu nuotykiu, nestokojančiu komiškų epizodų, erotikos, netradicinių personažų, žodžiu, visko, ko su kaupu visuomet gauna J.Irvingo skaitytojai. Tad besižavintieji J.Irvingo kūryba skaitydami šią knygą neabejotinai patirs ne vieną malonią akimirką.
Tačiau ši knyga atrodo ne tokia išbaigta kaip jo vėlesni romanai, o stilius dar tik formuojasi. Taip pat bent jau man sunkiai sekėsi pamėgti šios knygos meta-istoriją, kuomet veiksmas skyla į dvi dalis. Atrodo, tarsi autorius, pradėjęs rašyti visai neblogą romaną, viduryje jo įklimpsta, o knygos pabaigoje vėl grįžta prie kur kas patrauklesnio pasakojimo stiliaus.
Taigi, nors J.Irvingo talento užuomazgos jaučiamos ir čia, amžinosios temos (Viena, seksas, lokiai) autorių užvaldė jau nuo pirmosios knygos, o rašytojo humoras švyti ir „Laisvėje lokiams“, šią knygą vertinu kaip ankstyvąjį pažadą to, ką kur kas geresnio jis sukurs ateityje.
