Jau pati tokių knygų idėja paprastai sulaukia prieštaringų reakcijų. Nemažai intelektualų mėgsta pašiepti šias knygas, sakydami, kad kūrinys, kuriame bandoma populiariai paaiškinti filosofiją, iš esmės yra trupinių rankiojimas nuo stalo – pasakojama lyg ir lengvai, lyg ir apie viską, tačiau neprisiliečiant prie idėjų esmės. Žmogui sukuriama iliuzija, kad perskaitęs knygą jis smarkiai praplėtė akiratį, tačiau iš tiesų tai neprilygsta nė įžangai.
Tačiau kiti atremia, kad šiais laikais, kai knygų skaitymas žmonėms toli gražu nebėra prioritetinė laiko leidimo rūšis, būtent tokios, patraukliai parašytos knygos padeda plėsti akiratį ir užpildyti žinių spragas. Juo labiau kad žodis „patraukliai“ toli gražu neturi reikšti „primityviai“. Paprastai išdėstyti sudėtingus dalykus – menas, įkandamas ne kiekvienam.
R.R.Smithas – jau pažįstamas lietuvių skaitytojams. Jo knygoje „Pusryčiai su Sokratu: kasdienio gyvenimo filosofija“ apžvelgiama viena žmogaus diena, ieškant joje filosofinių poteksčių. Naujoje knygoje „Prie vairo su Platonu: gyvenimo kelio ženklai“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Tyto alba“, koncepcija pasirinkta panaši – šįsyk apžvelgiamas žmogaus gyvenimas nuo gimimo iki mirties, stengiantis paaiškinti, kokią prasmę galima įžvelgti kiekviename gyvenimo etape, ką apie tai manė žymūs filosofai, psichologai, rašytojai.
Autorius pasirenka, jo manymu, svarbiausius gyvenimo etapus, išgyvenimus arba tai, kas simbolizuoja perėjimą iš vieno periodo į kitą – gimimas, ėjimas į mokyklą, darbas, santuoka, išėjimas į pensiją, orus pasitraukimas iš gyvenimo, nekaltybės praradimas, įsimylėjimas, vaikų gimimas, skyrybos, vidutinio amžiaus krizė, išmokimas važiuoti dviračiu ar egzaminų laikymas.
Jeigu ši knyga įkvėps jus ir giliau pasidomėti kai kurių čia cituojamų autorių kūriniais, manau, „Prie vairo su Platonu“ tikslas bus pasiektas.
Daugybę šių etapų žmonės pereina net nesusimąstydami, ką tai reiškia viso gyvenimo linijoje, kad tai, kas dabar atrodo visiškai įprasta ir priimtina (tarkime, mokymo sistema) kažkada buvo revoliucinga idėja. Autorius bando filosofiją įvilkti į kasdienybės rūbą – juk net ir išmokimas važiuoti dviračiu gali būti suvokiamas pagal įvairiausius požiūrius, o psichologiškai paaiškinantis ir svarbų asmenybės tapsmą. Sigmundas Freudas, Marcelis Proustas, Walteris Benjaminas, Karlas Marxas, Martinas Heideggeris – tai tik keli iš daugybės žymių mąstytojų, kurių idėjomis remiamasi, aiškinant gyvenimo etapų prasmes. Taip pat autorius nevengia ir šiuolaikinių simbolių – pavyzdžiui, Madonnos „Like a Virgin“ daina imama kaip simbolis nagrinėjant nekaltybės praradimo prasmę šiuolaikinėje visuomenėje.
Autorius stengiasi įkvėpti optimizmo ir viena iš pagrindinių idėjų – kiekvienas gyvenimo etapas yra reikšmingas, kažko naujo, nepažinto pradžia. Svarbu tai suvokti ir išnaudoti (tarkime, sulaukus vidutinio amžiaus krizės ne pirkti naują automobilį, gitarą, susirasti jauną meilužę, o pabandyti suprasti, kad galbūt būtent dabar yra geriausia galimybė pažvelgti į savo vidų, išsinėrimas iš senos odos – būdas suvokti savo tikruosius siekius).
Kaip ir dera tokio stiliaus knygai, ji parašyta itin lengvai, sąmojingai, su daugybe aliuzijų į kasdienius įpročius, veiklą – net ir filosofijos privengiantiems skaitytojams tai turėtų būti nesunkiai įveikiamas kūrinys.
Tai knyga, kuri greičiausiai neatvers gilių išminties klodų. Sunkiai tikėtina, kad įgysite ir rimtesnį supratimą apie įvairias filosofines koncepcijas. Tačiau ji gali padėti suvokti kasdienybės filosofiją, pamėginti ieškoti prasmės tame gyvenimo etape, kuriame dabar esate. O jeigu ši knyga įkvėps jus ir giliau pasidomėti kai kurių čia cituojamų autorių kūriniais, manau, „Prie vairo su Platonu“ tikslas bus pasiektas.
