Albumas išskirtinis ne tik dydžiu, svoriu, ar unikaliomis iš oro darytomis nuotraukomis, į kurias žvelgiant sunku patikėti, kad tai yra Lietuvos vaizdai, bet ir itin aukštos kokybės spauda. 4,5 kilogramo sverianti knyga, kurioje sudėtos net ir dažnai skaidančio žmogaus akiai neįprastos Lietuvos fotografijos, atspausdinta Honkonge, vienoje geriausių pasaulio spaustuvių.
Albumas buvo kuriamas nesilaikant komercinių leidybos principų, kai per trumpiausią laiką ir su mažiausiomis sąnaudomis bandoma pasiekti tenkinantį rezultatą. Fotografijų albumas "Nuostabi šalis" kurtas 8 metus. Įvairiais lėktuvais, sraigtasparniais ir oro balionais į dangų kilta daugiau kaip 150 kartų. Padaryta tūkstančiai kadrų visais metų laikais ir tik išskirtinėmis oro sąlygomis. Ieškota įdomių, retai lankomų ar žemės keliais sunkiai pasiekiamų vietų. Vartant šį albumą bus galima ne tik grožėtis netikėtomis spalvomis nušvitusia Lietuva, bet ir sužinoti šį tą naujo. Knygoje gausu aprašymų, o nuotraukos turi tikslias koordinates - ieškantys idėjų kelionėms po Lietuvą bus maloniai nustebinti.
Knygos "Nuostabi šalis" autoriai - Vidas Kaupelis ir Algimantas Deikus - metė ir dar vieną iššūkį. Fotografijų albume, į kurį atrinktos 364 įspūdingiausios Lietuvos fotografijos, nėra Trakų pilies nuotraukos. Vietoj nusistovėjusių klišių pasirinktas subtilus gamtos grožis. Atskleidžiama romantiška, mistinė, skendinti ryškiose spalvose ar melancholiškai pilkšva Lietuva. Nuotraukose atsispindi, kaip šalį keičia metų laikai, paros metas, oro sąlygos ir žmogaus veikla. Knygų mugėje "Nuostabi šalis" kūrėjai žada dvi staigmenas. Bus pristatyta ypatingai prabangi knygos riboto tiražo versija ir visiškai naujas, dar spaustuvėje šiuo metu esantis leidinys. "Nuostabi šalis" stendą rasti ir susitikti su knygos autoriais bus paprasta - užteks pakelti akis į viršų ir išvysti sklandytuvą. Laukiame Jūsų vasario 19-22 dienomis, parodų centre Litexpo, 3 salėje.
KNYGOS IŠTRAUKOS:
■ XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuva dažnai būdavo apibūdinama kaip kryžių kraštas. Liaudies meistrų padaryti kryžiai, dažniausiai pakelėse ir prie sodybų, būdavo statomi įvairiausiomis progomis – minint sukaktis, dėkojant Dievui, meldžiant malonės ar atleidimo. Taip susiformavo unikali lietuvių liaudies meno šaka – kryždirbystė. 2001 metais ji įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Kryžiai Lietuvoje buvo atkakliai statomi ir tais laikotarpiais, kai jų statybą draudė arba ribojo kraštą okupavusi Rusijos imperija ir Sovietų Sąjunga. Todėl kryžių statymas lietuviams turėjo ne tik religinę ir paprotinę reikšmę, bet buvo ir viena iš tautinės tapatybės ir kovos su okupantais išraiškos formų. Keliaujant per Lietuvą vis dar galima pastebėti nemažai šios nykstančios kultūros atgarsių. Neretai sunykusio kelio ar buvusios sodybos vietą mena vienintelis ženklas – laukuose stovintis kryžius. P. 139. Pakelės kryžius tarp Gikonių ir Rozalimo. Pakruojo rajonas, 2008.
■ XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo apie tūkstantį vėjo malūnų. Lygumose ant kalvelių išdidžiai stovintys malūnai buvo neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis, o miesteliuose tai buvo vieni svarbiausių statinių. Vėjo energija buvo naudojama ne tik grūdams malti – malūnų sparnai suko medžio apdirbimo, tekstilės ir kitus mechanizmus. Paplitus vidaus degimo ir elektros varikliams, malūnai ėmė sparčiai nykti, daugelis buvo perdaryti, apleisti arba nugriauti. Iki mūsų dienų išliko apie šimtą šių statinių. Dauguma jų – apgailėtinos būklės.
■ Šie mūrinio vėjo malūno griuvėsiai – kitados čia buvusio Montjurgių kaimo palikimas. Malūnas ypatingas tuo, kad pastatytas iš šlifuotų akmenų – tada tai buvo prabanga. Yra žinoma, kad Montjurgių malūnas iškilo prieš Pirmąjį pasaulinį karą, o 1941 metais kilus gaisrui sudegė jo kepurė ir vidaus įranga. P. 101. Vietovė netoli Juknaičių. Pakruojo rajonas, 2008.
