S.Ahnhemas Švedijoje yra gerai žinomas kaip scenarijų autorius. Jis juos rašo jau du dešimtmečius. Galiausiai pristatė savo pirmąjį kriminalinį romaną „Beveidės aukos“ ir nepavargstantį bei nepasiduodantį literatūrinį herojų, detektyvą Fabianą Riską.
Debiutinė autoriaus knyga pasirodė 2014 metais, o skaitytojus pasiekė jau penki pasakojimai apie F.Riską. Autorius už šią seriją pelnė ne vieną apdovanojimą.
Lietuvių kalba galime rasti du pirmuosius S.Ahnhemo kriminalinius romanus – „Beveidės aukos“ ir „9 kapas“. Juos išleido leidykla „Baltos lankos“, į lietuvių kalbą vertė Eglė Voidogienė.
Kokia S.Ahnhemo literatūrinės sėkmės paslaptis? Kodėl jis pastarojoje knygoje, pasirodžiusioje lietuvių kalba, kritiškai žvelgė į Izraelį? Autorius, prieš atvykdamas į Vilniaus knygų mugę, atsakė į 15min klausimus.
– Esate ne tik rašytojas, bet ir scenarijų autorius. Jūsų knygos išties labai kinematografiškos. Kiek ilgametė scenarijų rašymo patirtis jums padėjo rašant knygas? Ar labai skiriasi scenarijų ir knygų rašymas?
– Teisingai, daugiau nei 20 metų rašau scenarijus, kuriuos rašydamas išmokau pasakoti istorijas pačiu geriausiu įmanomu būdu. Man tai taip pat padėjo išmokti pasakojamą vaizdą matyti prieš save – todėl galbūt dėl to ir sakote, kad mano knygos ir kinematografiškos.
Skirtumas tarp scenarijų ir knygų rašymo yra didelis. Vienintelis panašus dalykas – raidės.
– Kriminalinių romanų serija apie Fabianą Riską sulaukė ne vieno apdovanojimo ir skaitytojų įvertinimo. O kaip gimė šis personažas? Kiek šis detektyvas panašus į jus?
– Iš pradžių Fabianas Riskas buvo labai panašus į mane. Tačiau mūsų gyvenimai niekur nesusijungia, tad šiandien labai skiriamės vienas nuo kito. Fabianas pasikeitė, bet aš jį vis dar regiu kaip seną gerą draugą.
– Ar turite savo mėgstamiausią knygą iš serijos apie Fabianą Riską? Pradėdamas naują knygą turite aiškų planą, ar pats Fabianą Riskas diktuoja būsimą scenarijų?
– Iki šiol aš visada mėgau pastarąją šios serijos knygą („X Ways to Die“, – aut. past.). Bet šio klausimo manęs paklauskite gerokai vėliau, kai būsiu išlaikęs didesnį atstumą nuo jos.
O rašydamas knygą planą aš turiu, bet retai jo laikausi.
– Pastaroji jūsų knyga, kuri pasirodė lietuvių kalba, „9 kapas“, pasakoja istoriją, kurioje veiksmas vyksta keliose šalyse – Švedijoje, Danijoje, Izraelyje. Kuo jums svarbios šios šalys? Ir ar esate sulaukęs skaitytojų iš Izraelio vertinimo? Mat ši šalis knygoje piešiama ne pačiomis gražiausiomis spalvomis.
– Rašydamas šią istoriją aš atlikau daug tyrimų, kurie mane nuvedė į Izraelį. Žinoma, pati istorija yra fikcija, bet knygoje aprašytas pasaulis yra tikras.
Debiutinė autoriaus knyga pasirodė 2014 metais, o skaitytojus pasiekė jau penki pasakojimai apie F.Riską.
Iš Izraelio skaitytojų sulaukiau tam tikrų vertinimų, tačiau ne per daugiausiai. Neturiu nieko prieš žydus, bet manęs nesustabdys kalbėti apie siaubingą organų transplantacijos rinką, kurioje Izraelis užima didelę dalį.
– Jūsų knygos dažai lyginamos su garsiuoju Thomaso Harriso romanu „Avinėlių tylėjimas“. Ar pats skaitote kriminalinius romanus? Kur semiatės įkvėpimo knygoms?
– Man labai patinka knyga „Avinėlių tylėjimas“! Tačiau kai rašau savo istorijas, neskaitau kriminalinių romanų. O joms įkvėpimo semiuosi iš visur – naujienų, tikro gyvenimo ir savo fantazijos.
– Ar vietas, kurias aprašote savo romanuose, esate aplankęs, ar tai tėra jūsų vaizduotės vaisius? Pavyzdžiui, esate lankęsis policijos komisariate?
– Išties kartą esu lankęsis Helsingborgo policijos departamente – tai buvo įdomi patirtis. O rašydamas knygą „9 kapas“ lankiausi vyriausybiniuose pastatuose.
– Vienoje iš jūsų knygų yra nuoroda į amerikiečių rašytojo Luke'o Rhineharto romaną „Kauliukų žmogus“. Šioje knygoje svarbi likimo tematika. Skaitant jūsų knygas atrodo, kad jūs taip pat mėgaujatės žaisdamas knygos veikėjų likimais ir visiškai jų nesigailite, net ir herojus priverčiate kentėti.
– Tai ir yra pagrindinė šios istorijos idėja. Aš mėgavausi ją rašydamas.
– Pabaigai išduokite paslaptį – ko reikia geram trileriui parašyti? Kokia jūsų sėkmės paslaptis?
–Paslaptis yra tokia – reikia atsisėsti ir rašyti. Kiekvieną dieną. O kai baigsite rašyti, tuomet pradėti perrašinėti – dar ir dar kartą. Nėra kito kelio sėkmei pasiekti.
Kai kuriems tai pavyksta padaryti greitai. Tačiau aš savo pirmąją knygą „Beveidės aukos“ rašiau ketverius metus – tik tuomet likau patenkintas knyga.
– Ačiū už pokalbį.
Susitikimas su rašytoju iš Švedijos S.Ahnhemu vyks Vilniaus knygų mugės metu, vasario 22 dieną, šeštadienį.
