„Lietuviškose knygose“ dirbančiai K.Pranckūnaitei jau daugelį metų tenka pristatinėti lietuvių autorius tarptautinėse knygų mugėse. Pasak jos, visi didžiausi pasaulio leidėjai, be knygos turinio santraukos, visada nori sužinoti tris pagrindinius dalykus: ar knygos autorius gyvas, ar jis charizmatiškas, ir ar jis gali bendrauti angliškai. Jei atsakymai į visus šiuos klausimus teigiami, vadinasi, knygą bus lengviau išreklamuoti ir parduoti skaitytojams. Pasak K.Pranckūnaitės, užsienio leidėjai labiausiai domisi vaikams rašančiais lietuvių autoriais, suaugusiems skirta lietuvių proza jiems dažnai atrodo per daug lokali ir nesuprantama tarptautinei auditorijai.
Rasa Drazdauskienė įsitikinusi, kad lietuviai neparašo sėkmingų detektyvų todėl, kad netiki teisingumu
N.Murray pastebėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu populiariausia vadinamoji žanrinė literatūra: detektyvai, meilės romanai, mokslinė fantastika ir t.t. K.Pranckūnaitė paantrino, kad ir Vakarų Europoje detektyvai šiuo metu ypač paklausūs, todėl visi užsienio leidėjai tarptautinėse knygų mugėse jos pirmiausia teiraujasi, ar ji negalėtų jiems pasiūlyti įdomių lietuviškų detektyvų. Deja, pasak K.Pranckūnaitės, detektyvų žanras tarp lietuvių autorių nepopuliarus. G.Gailiūtė netgi turėjo teoriją, paaiškinančią šios tendencijos priežastis. Anot vertėjos, šios teorijos autorė, jos kolegė Rasa Drazdauskienė, įsitikinusi, kad lietuviai neparašo sėkmingų detektyvų todėl, kad netiki teisingumu. Vykusiam detektyvui būtina gėrio ir blogio kova, kurią turi vainikuoti gėrio pergalė. Jei visuomenė netiki, kad šalyje yra institucijų ar asmenų, kurie kovoja už gėrį ir teisingumą, negali atsirasti ir detektyvui tinkamų herojų, kurie galėtų pasipriešinti blogiui ir neteisybei.
G.Gailiūtė su N.Murray taip pat aptarė ir mažų leidybos rinkų privalumus prieš dideles rinkas. Pasirodo, tik 3% visų JAV išleidžiamų knygų yra vertimai, o Lietuvoje vertimai kasmet sudaro apie 50% visų išleidžiamų knygų. Tad lietuvių vertėjai iš savo darbo gali pragyventi, o amerikiečių – ne. N.Murray pasakojo, kad pirmąją savo knygą į anglų kalbą ji vertė nemokamai ir iš pardavimų uždirbo vos 64 JAV dolerius. Pirmoji jos komercinė sėkmė buvo ukrainiečių autorės Oksanos Zabuzko romano „Apleistų paslapčių muziejus“ vertimas. Bet šis vertimas finansiškai apsimokėjo tik todėl, kad knygų platinimo kompanija „Amazon“ neseniai nusprendė knygas leisti pati, be išorinių leidėjų pagalbos.
N.Murray, K.Pranckūnaitė ir G.Gailiūtė aptarė ir naujausias elektroninės leidybos tendencijas. Nors elektroninė leidyba autoriams atveria daug naujų galimybių (pavyzdžiui, autoriai gali savo knygas išsileisti patys, be didelių papildomų išlaidų), ji kelia ir nemažai teisinių problemų, kurios susijusios su autorių atlyginimais ir intelektinės nuosavybės apsauga.
