Kaip ir kiekvienais metais, KTU leidykla „Technologija“ dalyvauja Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. KTU knygas bus galima rasti Akademinių leidyklų stende, o čia lankytojų lauks ir įvairios diskusijos su jų autoriais.
„Šviesa, kamera, lojimas!”
Lietuvoje gyvenantis ir KTU Semiotikos institutui vadovaujantis profesorius iš Italijos Dario Martinelli, per renginį pristatys savo knygą apie gyvūnų ir kino pramonės sąsają „Lights, Camera, Bark! Animals in cinema“ („Šviesa, kamera, lojimas!”).
Pasak autoriaus, kai Edvardas Meibridžas 1878 m. sukūrė pirmąjį kino projektoriaus prototipą, jis pasirinko šuoliuojantį žirgą, kaip judesio kinematografijoje pavyzdį. Nuo to laiko vaikai ir suaugusieji sekė tokių šunų didvyrių kaip Lesė ir Rin Tin Tinas nuotykius, juokėsi kartu su Ančiuku Donaldu ir Gepardu Čyta, bijojo Spilbergo ryklio ir Hičkoko paukščių, ir kartu su šiais personažais kėlė klausimus apie žmonijos politiką ir moralę.
Gyvūnai kine – tai simboliai, projekcijos, stereotipai, alegorijos, tabu, mitai ir prietarai. Jie vaizduoja patys save, tačiau kartu kai ką pasako ir apie žmones
Gyvūnai kine – tai simboliai, projekcijos, stereotipai, alegorijos, tabu, mitai ir prietarai. Jie vaizduoja patys save, tačiau kartu kai ką pasako ir apie žmones.
Šioje monografijoje siekiama plačiai atspindėti socialinę, kultūrinę ir etinę žmogaus ir gyvūno santykių reikšmę, pateikti semiotinę gyvūnų kinematografijoje teoriją.
Žvilgsnis į senąją architektūrą
Besižavintiems architektūriniu paveldu, bus įdomu pavartyti ir įsigyti monografijas „Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė“ bei „Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose“.
Pirmosios monografijos autoriai Vaidas Petrulis, Kastytis Rudokas, Arvydas Pakštalis, Rasa Bertašiūtė ir Vilma Kervelytė-Balbierienė šioje knygoje aptars tarpukario pastatų priskyrimo paveldui galimybes. Į diskusiją pakviesiantys autoriai laikosi nuostatos, kad nematerialieji paveldą įprasminantys aspektai yra tokie pats svarbūs paveldosaugos proceso elementai kaip ir autentiška pastato forma.
Antroji monografija sudaryta Nijolės Steponaitytės ir Kęstučio Zaleckio. Ji skirta moderniųjų laikų karo architektūrai Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pasak autorių, karo architektūra – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje mažai tirtas, išskirtinis fenomenas. Renginio lankytojai galės susipažinti su šio laikotarpio objektų raida, jų įvairove ir įtaka šiuolaikiniam kraštovaizdžio vystymuisi.
Nematyta genijaus kūryba
KTU parodoje pristatys ir bene žymiausio Lietuvos dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikinį palikimą.
„Technologija“ šiais metais išleido du Dariaus Kučinsko leidinius – „M. K. Čiurlionis. Kūriniai vargonams. Urtekstai ir faksimilės“ ir „M. K. Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui. Urtekstai“. Pastarajame leidinyje kai kurie tekstai bus publikuojami pirmą kartą.
Pristatyme taip pat vyks diskusija apie kompozitoriaus kūrybą, nes šimtmetį trukęs kūrėjo muzikos leidybinis procesas apaugo įvairiais leidėjų, redaktorių, atlikėjų siūlymais, taisymais, tobulinimais ar perkūrimais. Visa tai suformavo savotišką jo stiliaus sampratą, kuri ne visuomet atitinka pradines paties M. K. Čiurlionio intencijas.
Taip pat bus atskleistas ypač unikalus, drąsus ir novatoriškas Čiurlionio žvilgsnis į muzikos kompoziciją ir jos organizavimo principus. Bus pristatomi ne tik pirminiai muzikos tekstai – urtekstai, bet ir gyvai suskambės Čiurlionio kūriniai.
