Debiutinis autorės trileris „Anapus uždarų durų“, vos išleistas, 2016-aisiais Didžiojoje Britanijoje žaibiškai tapo sensacija. Praėjus vos kelioms valandoms po knygos išleidimo, apie jį jau buvo diskutuojama socialiniuose tinkluose, o po kelių dienų pasipylė atsiliepimai spaudoje, apžvalgos radijuje bei televizijoje. Knyga pateko į perkamiausių amazon.co.uk knygų šimtuką ir labai ilgai jame laikėsi. Pasak leidinio „The Bookseller“, „Anapus uždarų durų“ buvo geriausiai perkama elektroninė knyga Didžiojoje Britanijoje, pralenkusi net Paulos Hawkins „Merginą traukinyje“. Netrukus knygos populiarumo banga atsirito ir iki JAV. Romanas buvo išrinktas 2016-ųjų geriausia rugpjūčio knyga „Amazon“, „iBooks“ parduotuvių ir „Real Simple“ žurnalo. Jis tapo „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu
Paklausta, kaip radosi idėja parašyti šią knygą, autorė atsako paprastai: „Man kilo rimtų įtarimų dėl vienos mano draugės santuokinio gyvenimo – mano vaizduotė ėmė kaisti ir netrukus atsirado šis romanas.“ Šios knygos vertimo teisės parduotos 37 šalims, pagal romaną kompanija „Stone Village Productions“ kuria filmą.
Antrojoje B.A.Paris knygoje pasakojama apie Kesę Anderson, jauną moterį, kurios gyvenimas virsta košmaru po to, kai naktį, važiuodama namo vingiuotu kaimo keliuku vidury miškų per liūtį ji pamato sustojusį automobilį ir jame sėdinčią moterį. Kesė aiškiai neįžiūri, bet neabejoja – moteris gyva. O rytą per žinias išgirsta žinią apie žmogžudystę.
Kesė stengiasi išmesti baisų nusikaltimą iš galvos – ką būtų galėjusi pakeisti? Jei būtų sustojusi, juk ir pati galėjo tapti auka.
Nuo tada Kesė ima nuolat užmiršti smulkmenas: kur paliko automobilį, ar išgėrė vaistus, nebepamena signalizacijos kodo, neatmena, kam jai reikalingas vežimėlis – vaikų juk neturi. Vienintelis dalykas, kurio Kesė negali užmiršti, tai toji moteris, kurią galbūt dar galėjo išgelbėti. Ir dar tie skambučiai, kai kažkas paskambina, bet nekalba... Ir dar jausmas, kad kažkas ją stebi.
Šios knygos skaitytojai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni tiesmukai smerkia pagrindinę romano heroję kaip pernelyg silpną, vangią, pasiduodančią manipuliacijoms, netgi nuspėjamą. Kiti kelia klausimus, kas gi iš tiesų su ja vyksta? Ar ją kas nors tikrai persekioja? Ar nori nužudyti? O gal ji regi haliucinacijas? Kad ir kaip būtų, aišku viena – Kesė nepaliks skaitytojų abejingų.
