Interneto knygynas patogupirkti.lt sudarė sąrašą dešimties ryškiausių 2000-ųjų laikotarpio knygų, kurios iki šiol nepraranda savo aktualumo ir žavesio. Kviečiame prisiminti (arba atrasti iš naujo) dešimtmečio literatūrinius perlus, palikusius ryškų pėdsaką skaitytojų širdyse.
J. K. Rowling „Haris Poteris ir Mirties relikvijos. 7 dalis”
J.K. Rowling sukurta burtininkų pasaulio saga yra tikras XXI amžiaus pradžios fenomenas. „Hario Poterio“ knygos tapo pasauliniu kultūriniu reiškiniu, užauginusiu ištisą kartą, o jų populiarumas ir įtaka literatūros pasauliui yra tiesiog neginčijami. 2007 metais išleista septintoji ir paskutinė serijos dalis „Haris Poteris ir Mirties relikvijos. 7 dalis“ tapo šios grandiozinės istorijos kulminacija, kurios milijonai gerbėjų visame pasaulyje laukė su didžiausiu nekantrumu.
Šioje dalyje veiksmas pasiekia savo viršūnę. Haris, Ronis ir Hermiona nebegrįžta į Hogvartsą – vietoj to jie leidžiasi į pavojingą ir sekinančią kelionę, siekdami surasti ir sunaikinti likusius Horokrusus, užtikrinančius Valdovo Voldemorto nemirtingumą. Istorija pasakoja apie gilią draugystę, sunkius moralinius pasirinkimus, auką ir paslaptingąsias Mirties relikvijas. Viskas vainikuojama epiniu Hogvartso mūšiu, kuriame sprendžiasi ne tik Hario, bet ir viso magiškojo pasaulio likimas. Tai tamsi, subrendusi ir emociškai stipri knyga, kuri idealiai užvėrė vieną svarbiausių tūkstantmečio pradžios literatūrinių puslapių.
Khaled Hosseini „Bėgantis paskui aitvarą”
2003 m. pasirodęs afganų kilmės amerikiečių rašytojo Khaledo Hosseini debiutinis romanas „Bėgantis paskui aitvarą“ sujaudino daugybę skaitytojų visame pasaulyje ir buvo išleistas net 40 šalių. Pats autorius, kurio šeima po sovietų invazijos gavo politinį prieglobstį JAV, romane meistriškai sujungė savo gimtosios šalies skausmą su universaliomis žmogaus dramomis. Tai tapo ne tik galingu asmeniniu pasakojimu, bet ir svarbiu politiniu bei kultūriniu metraščiu, leidusiu vakarų pasauliui iš arti pamatyti tragišką Afganistano transformaciją.
Romano centre – pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnaus Amiro istorija, kuris vėliau persikelia į Kaliforniją, tačiau sėkmingą gyvenimą JAV nuolat persekioja sąžinės priekaištai dėl vaikystėje išduoto geriausio draugo Hasano. Sužinojęs apie tragišką draugo likimą Talibano valdomame Afganistane, suaugęs Amiras pasiryžta grįžti į pavojų kupiną tėvynę, kad išgelbėtų Hasano sūnų ir išpirktų savo kaltę. Šis sukrečiantis pasakojimas apie draugystę, išdavystę ir atleidimą sulaukė tokio didžiulio populiarumo, kad pagal knygą 2007 metais buvo sukurtas ir kritikų puikiai įvertintas to paties pavadinimo kino filmas, pelnęs „Oskaro“ bei „Auksinio gaublio“ nominacijas.
Haruki Murakami „Kafka pakrantėje”
Jei 2000-ųjų dešimtmečio literatūra turėtų savo sapnų valdovą, tai neabejotinai būtų Haruki Murakami. Jo kultinis romanas „Kafka pakrantėje“ – tai hipnotizuojanti kelionė į magiškojo realizmo gilumą, kurioje popkultūros akordai persipina su senovės mitais ir giliais filosofiniais klausimais. Šis kūrinys, neretai lyginamas su siurrealistiniais kino meistro Davido Lyncho darbais, 2006 metais pelnytai nuskynė prestižinius „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos apdovanojimus, galutinai įtvirtindamas japonų rašytoją pasaulinio elitinio avangardo viršūnėje.
Knygoje pasakojamos dvi paralelinės odisėjos, kurios realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą. Pirmoji linija seka penkiolikmetį Kafką Tamurą, bėgantį iš namų Tokijuje tam, kad surastų prarastą motiną, seserį ir patį save. Antroji linija supažindina su keistuoliu Nakata – garbaus amžiaus vyru, kuris po vaikystėje patirtos traumos nemoka nei rašyti, nei skaityti, tačiau geba kalbėtis su katėmis. Tai gilus, alegorinis pasakojimas apie vidines žmogaus audras, likimą ir transformaciją, po kurios, kaip rašo pats autorius, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai.
Jonathan Franzen „Pataisos”
Nors Jonathano Franzeno „Pataisos“ pasirodė daugiau nei prieš 20 metų, šiandien šis romanas skamba stebėtinai pranašiškai ir išlaiko neblėstantį populiarumą. Kai vis garsiau kalbame apie kartų konfliktus, visuotinį perdegimą, psichikos sveikatą ir socialinių tinklų kuriamą „tobulo gyvenimo“ iliuziją, Franzeno aprašytos Lambertų šeimos neurozės atrodo tokios gerai pažįstamos kiekvienam iš mūsų.
Enida Lambert, praleidusi penkiasdešimt metų kaip pavyzdinga žmona ir motina, dabar trokšta tik vieno – paskutinį kartą surinkti visus savo suaugusius vaikus namuose bendroms Kalėdoms. Tačiau jos vyro Alfredo sveikata sparčiai prastėja dėl Parkinsono ligos, o vaikai yra pernelyg užsiėmę savo asmeninėmis katastrofomis. Tai gilus, tragikomiškas ir labai žmogiškas pasakojimas apie mus pačius, desperatiškai ieškančius būdų „pataisyti“ savo gyvenimus.
Stephenie Meyer „Brėkštanti aušra”
Amerikiečių rašytojos Stephenie Meyer sukurta istorija apie paprastos merginos ir vampyro meilę, įkvėpta autorės sapno bei Šekspyro kūrybos, tapo tvirtu pamatu ir viena pagrindinių pradininkių to, ką šiandien vadiname madinguoju „romantasy“ (romantinės fantastikos) žanru.
Šis fenomenas ne tik užvaldė paauglių širdis, bet ir visiškai pakeitė leidybos industriją. 2008 metais pasirodžiusi finalinė, ketvirtoji sagos dalis „Brėkštanti aušra“ JAV sumušė visus rekordus – per pirmąją parą buvo išpirkta net 1,3 milijono jos egzempliorių. Knygos teises įsigijo daugiau nei 50 šalių, o pati serija padarė tokią įtaką, kad joje paminėta Emily Brontë klasika „Vėtrų kalnas“ išgyveno tikrą renesansą, vėl šovęs į perkamiausių knygų viršūnes.
Ketvirtojoje dalyje Belos Svan ir Edvardo Kaleno meilės istorija pasiekia dramatišką kulminaciją. Po vestuvių ir romantiško medaus mėnesio Brazilijoje Bela netikėtai pastoja. Siekdama apsaugoti savo vaiką, Bela yra pasirengusi paaukoti viską, net ir savo pačios gyvybę.
Cormac McCarthy „Kelias”
Jei reikėtų įvardinti kūrinį, kuris tapo postapokaliptinės literatūros etalonu ir pelnė autoriui prestižinę Pulitzerio premiją, tai neabejotinai būtų amerikiečių literatūros grando Cormaco McCarthy „Kelias“. 2006 metais pasirodęs romanas yra šiurpą kelianti vizija ir lyrinis siaubo epas, kuriame autorius savo firminiu, minimalistiniu ir kartu monumentaliu stiliumi vaizduoja bergždžią pasaulį po neįvardintos globalios katastrofos.
Siužeto centre – vyras ir jo mažasis sūnus, pėsčiomis keliaujantys per išdegusią, pelenais pasidengusią ir stingdančio šalčio kaustomą Ameriką. Aplinkui nelikę jokios gyvybės – nei paukščių, nei gyvūnų – tik vėjo pustomi pelenai ir badaujantys, kanibalizmo gniaužtuose skęstantys žmonijos likučiai.
Ši knyga iki šiol išlieka populiari ir giliai sukrečianti, nes už kraupaus distopinio peizažo ji slepia vieną gražiausių ir jautriausių tėvystės bei besąlygiškos meilės istorijų pasaulio literatūroje.
Gregory David Roberts „Šantaramas”
Nedaug knygų pasaulyje gali pasigirti tokiu neįtikėtinu, kvapą gniaužiančiu ir realiais faktais grįstu pasakojimu, kaip 2003 m. išleistas Gregory David Roberts „Šantaramas“. Australijoje studijavęs filosofiją, po skyrybų praradęs teises į dukrą, Robertsas įklimpo į narkotikus ir pradėjo plėšti bankus.
Nuteistas dešimčiai metų, jis sugebėjo pabėgti iš geriausiai saugomo kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Bombėjuje (Mumbajuje). Būtent ten prasidėjo jo epinis, dešimtmetį trukęs „tikrasis“ gyvenimas: nuo lūšnynų daktaro ir pagalbos vargšams iki narystės Bombėjaus mafijoje, ginklų bei narkotikų kontrabandos. Šį tūkstančio puslapių šedevrą, tapusį nepakartojamu meilės laišku Indijai, autorius parašė vėliau, vėl atsidūręs už grotų griežto režimo Frankfurto kalėjime.
„Šantaramas“ – tai hipnotizuojantis, monumentalus romanas apie visišką dugną pasiekusio žmogaus dvasinį atgimimą, kurį įkvepia magiškas miestas, jo žmonės ir viena paslaptinga moteris žaliomis akimis – Karla Saranen.
George R. R. Martin „Kardų audra. Ciklo „Ledo ir ugnies giesmė” 3 knyga”
Būtent ši knyga, išleista pačioje dešimtmečio pradžioje, galutinai įtvirtino George'o R. R. Martino, kaip vieno įtakingiausių šiuolaikinės magiškojo realizmo ir tamsiosios fantastikos rašytojų, statusą. Ciklas „Ledo ir ugnies giesmė“ visame pasaulyje vėliau išplito didesniu nei 90 milijonų tiražu ir tapo pagrindu kultiniam televizijos serialui „Sostų karai“.
Šioje dalyje Septynių Karalysčių pilietinis karas pasiekia kruviniausią etapą. Nors pretendentų į Geležinį sostą gretos retėja, kovos dėl valdžios nesustoja, o tarpusavio vaidų nusiaubtą kraštą alina badas ir plėšikai. Karaliaus Uoste pergalę švenčia Lanisteriai, Šiaurės valdovas Robas Starkas bando išlaikyti savo pozicijas po Vinterfelo praradimo, o tolimuosiuose Rytuose jėgas kaupia drakonų motina Daneiris Targarien.
G. R. R. Martinas „Kardų audra. Ciklo „Ledo ir ugnies giesmė” 3 knyga” kūrinyje meistriškai supina dešimtis siužetinių linijų ir pateikia kai kuriuos šokiruojančius posūkius (pavyzdžiui, legendines „Raudonąsias vestuves“), kurie ilgam įsirėžė į popkultūros istoriją.
Liu Cixin „Trijų kūnų problema”
Kinų rašytojo Liu Cixin romanas „Trijų kūnų problema“ į sąrašą patenka kaip išskirtinis šiuolaikinės mokslinės fantastikos pavyzdys. Buvęs kompiuterių inžinierius sukūrė itin plataus užmojo istoriją, kuri pelnė prestižinį „Hugo“ apdovanojimą, o visai neseniai buvo perkelta ir į populiarų „Netflix“ serialą. Ši knyga išsiskiria tuo, kad joje sudėtingos fizikos ir kosmoso teorijos tampa pagrindu įtraukiančiam pasakojimui.
Istorija prasideda praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, Kinijos Kultūrinės revoliucijos įkarštyje. Slaptas karinis dalinys siunčia signalus į kosmosą, ieškodamas nežemiškų civilizacijų. Šį signalą pagauna tolimos, trijų saulių sistemoje mirštančios planetos Trisoliario gyventojai ir pradeda planuoti Žemės invaziją. Tuo tarpu šių dienų Žemėje formuojasi skirtingos stovyklos: vieni ruošiasi žūtbūtinei kovai su būsimais užkariautojais, o kiti, visiškai nusivylę žmonija, ateivius pasiryžę sutikti kaip gelbėtojus, padėsiančius išvalyti planetą.
Susanna Clarke „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis”
Šis 2004 m. pasirodęs autorės Susanna Clarke debiutinis romanas „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis“ dar vienas kūrinys maginės fantastikos gerbėjams. Istorija nukelia į XIX amžiaus pradžios Angliją, kuri bando atremti Napoleono kariuomenę. Šalyje magija laikoma tik teorijos vadovėliuose aprašyta seniena, kol paslaptingas ponas Norelis viešai įrodo, kad burtai tebeveikia.
Netrukus prie jo prisijungia talentingas mokinys Džonatanas Streindžas. Kartu jie padeda šalies kariuomenei kariauti, tačiau ilgainiui Streindžą pradeda traukti pavojingos, tamsios ir laukinės senovės magijos formos. Kritikai šį kūrinį dažnai apibūdina kaip tamsiosios fantastikos ir klasikinės rašytojos Jane Austen kūrybos derinį, o šis unikalus XIX amžiaus estetikos ir burtų persipynimas garantavo knygai vietą geriausios dešimtmečio literatūros viršūnėje.
