2026-10-07 13:08

Leidėjų nuotaikos Frankfurto knygų mugėje: „Naujienos nėra geros“

Audrius Ožalas
Vyr. redaktoriaus pavaduotojas
„Perspėjimas“, – šis žodis buvo pažymėtas nemažoje dalyje skaidrių Frankfurto knygų mugėje pristatant praėjusių metų knygų leidybos tendencijas. Nors mugė, kaip visuomet, pritraukė leidėjus iš viso pasaulio ir būnant čia atrodo, kad knygų leidyba ir toliau išgyvena puikius laikus, visgi skaičiai liudija, kad ši verslo šaka susiduria su nemažomis problemomis.
google Sekite 15min Google
Frankfurto knygų mugė 2026
Frankfurto knygų mugė 2026 / „Scanpix“ nuotr.

„Naujienos nėra geros“, – taip, pristatydamas praėjusių metų leidybos duomenis, sakė Europos leidėjų federacijos vykdomasis direktorius Emiro Turrinas. Pagrindiniai duomenys rodo – po ketverių metų knygų leidybos apyvartos augimo, praėjusiais metais šie skaičiai krito 1,2 proc. Be to, kaip pabrėžė E.Turrinas, ir ankstesniais metais apyvarta daugiausiai augo tik dėl to, kad kilo knygų kainos, o dabar, krentant knygų kiekio pardavimams, galiausiai skaičiai ėmė smukti. Be to, knygų kainų augimas nepaveja infliacijos skaičių, ir įvertinus infliaciją, per pastaruosius kelis dešimtmečius kritimas būtų dar dramatiškesnis – apie 30 proc.

Praėjusiais metais Europos Sąjungoje buvo išleista 570 tūkst. knygų, šie skaičiai vėlgi liudija apie smukimą – tokių nebuvo nuo pat 2015 metų. Pats E.Turrinas tai aiškina tuo, kad daugybė leidyklų, matydamos dabartinę situaciją rinkoje, į leidybą žiūri racionaliau ir kruopščiai skaičiuoja, ką leisti.

Nors spausdintų knygų dalis bendruose skaičiuose vis dar dominuoja, nerimą kelia ir kiti skaičiai: per 5 metus spausdintų knygų parduota 5 proc. mažiau, tai reiškia, kad rinkoje parduota 110 mln. mažiau knygų egzempliorių.

Vaikų knygos auga, akademinė leidyba smunka

Tyrinėjant konkrečių sričių knygų pardavimus, matyti tendencija, kad vėl auga vaikų knygų pardavimai, tačiau krenta akademinės ir profesionalios leidybos dalis. E.Turrinas sakė, kad tai galima aiškinti tendencija, jog universitetuose studijų metu vis mažėja knygų skaitymas, o plintant dirbtiniam intelektui ši tendencija bus dar akivaizdesnė. Tiesa, tai kol kas neliečia akademinių leidinių, kuriems šiuo metu Europos Sąjungoje sekasi neblogai.

Spausdintos knygos sudaro apie 81,6 proc. visų pardavimų, pastebimas audioknygų augimas (ypač Skandinavijoje). Tiesa, šie skaičiai bendroje rinkoje vis dar palyginus nedideli (apie 5,3 proc.), tačiau problema ta, kad vis sunkiau tiksliai fiksuoti audioknygų pardavimus – į šią sritį įžengė nemažai platformų, kurių duomenys dažnai nėra tikslūs.

Tai, kad audioknygos išgyvena pakilimą, matyti ir Frankfurto knygų mugėje, kur vos įėjus iškart matyti joms skirtos reklamos. Praėjusiais metais tai buvo pagrindinė mugės tema. Tiesa, šiais metais audioknygų bumą išstūmė kita dominuojanti tema – dirbtinis intelektas. Jis – dar viena didžiulė grėsmė knygų leidybai.

„Scanpix“ nuotr./Frankfurto knygų mugė 2026
„Scanpix“ nuotr./Frankfurto knygų mugė 2026

Prastėja skaitymo įgūdžiai

Kodėl knygų pardavimo skaičiai krenta? Kaip rodo daugybė tyrimų, ne knygų kainos atstumia žmones (vieno iš jų metu ties skurdo riba esantys žmonės buvo klausiami, kodėl jie neskaito knygų, ir didžioji dalis kaip pagrindinį faktorių įvardino ne knygų kainą, o tai, kad jų šis užsiėmimas nedomina). Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad 47,2 proc. žmonių Europos Sąjungoje visiškai neskaito knygų. Knygas daugiausia skaito moterys, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, gyvenantieji miestuose. O viena didžiausių nerimą keliančių tendencijų – paauglių, jaunų žmonių drastiškas skaitymo įgūdžių mažėjimas.

Jau kelerius metus kaip fenomenas įvardinama Ispanija, tas pats buvo pabrėžta ir šiais metais – jau dvylika metų čia pastebimas augimas. Nors pagal pardavimus Europoje vis dar lyderė yra Vokietija, visgi tai, kad šioje šalyje ir Prancūzijoje (kuri yra trečioje vietoje, antroje – Didžioji Britanija), pastebima stagnacija, žemyn traukia visą Europos Sąjungos rinką. Į šešetuką lyderių taip pat patenka Ispanija, Italija ir Nyderlandai.

Kone kiekvienoje kategorijoje E.Turrinas vis mini ir Skandinavijos šalis, kuriose skaitymo skaičiai auga, o kai kurios iniciatyvos yra itin veiksmingos – tarkime, Švedijoje vyriausybė, nusprendusi, kad jau pakankamai pastangų įdėta į skaitmenizaciją, dabar prioritetu nustatė spausdintas knygas mokyklose, kas praėjusiais metais padėjo šioms knygoms augti. Sudėtinga situacija yra Rytų Europoje ir Vidurio Europoje.

Tarsi šių iššūkių nebūtų per mažai, yra ir kitų tendencijų, kurios leidėjams tampa galvos skausmu. Vienas jų – vis daugėja žmonių, skaitančių knygas anglų kalba. Tai problema mažesnių šalių leidykloms ir vertėjams.

Ir nors Frankfurto knygų mugėje trečiadienį šviečia saulė, jaučiasi pulsuojanti energija, visgi nesunku pajausti ir nerimą. Knygų leidybos ateitis atrodo gana miglota, ir teks ieškoti naujų krypčių.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.