- „Terra Publica“ lotynų kalba reiškia „vieša, žinoma žemė“. Kaip ta žemė atrodė pirmaisiais veiklos metais? Su kokiais iššūkiais susidūrėte žengdami į leidybos pasaulį?
- Iš tiesų, ta žemė jau buvo truputį pažįstama, 5 metus iki „Terra Publica“ įkūrimo jau veikė dar KTU inkubatoriuje mūsų įkurta individuali leidybos įmonė. 1999 metais pradėjome leisti žemės ūkio srities žurnalus ir knygas, ir neilgai trukus gavome kvietimą iš tuometinės Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) aptarti glaudesnį bendradarbiavimą. Akademija, tuo metu būdama mažiausia Lietuvos aukštąja mokykla, neturėjo savo leidyklos, o mes, išaugę inkubatoriaus 3 metų „perėjimo“ laikotarpį, ieškojome ilgalaikio sprendimo dėl patalpų. Taip gimė viešoji įstaiga „Terra Publica“ ir daugiau nei 10 metų veikė akademinėje bendruomenėje. Čia leidykla išleido daug trūkstamų vadovėlių ir populiariosios literatūros leidinių veterinarijos tema, žurnalą „Vetinfo“, LVA patalpose veikė kopijavimo centras studentams. Veterinarijos akademiją sujungus su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, keliai išsiskyrė.
- Kaip jaučiatės dabar, retrospektyviai žiūrėdami į viską, ką pavyko per šiuos metus nuveikti? Kokiais įgyvendintais projektais ar sprendimais didžiuojatės labiausiai?
- Dar dirbdami akademijoje, 2007–2012 metais jau įsitvirtinome kaip turizmo leidinių ir reprezentacinių knygų apie Lietuvą leidykla. Leidyklos šūkiu tapo sakinys „Knygos Lietuvai ir apie Lietuvą“.
2009 metais išleidome pirmąsias knygas vaikams, o 2014 metais sukūrėme atskirą prekių ženklą vaikams „Debesų ganyklos“. Per 12 metų jis tapo stipriu rinkos žaidėju. Panašiu metu atsirado ir prekių ženklas „Virtuvės knyga“. Per kulinarinių knygų bumą 2015–2020 metais jis tapo rinkos lyderiu.
2017 metais ėmėme leisti stalo žaidimus. Stalo žaidimų populiarumo banga per COVID-19 karantiną pasaulyje tiesiog sprogo, o Lietuvoje jų rinka auga iki šiol. Mes populiariausias TV viktorinas – „Auksinis protas“, „Kas ir kodėl?“, „Galvok“ – atvedėme į stalo žaidimų formatą, o vėliau tapome didžiausia lietuviškų žaidimų leidykla Lietuvoje.
Nepaisydami 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje, žaliavų kainų augimo ir rinkos nežinomybės, priėmėme drąsų sprendimą ir 2023 metų pradžioje investavome į nuosavas patalpas – modernų biurą ir sandėlį Taikos pr. 122, Kaune. Projektas tapo pavyzdiniu modeliu, įrodančiu, kaip nedidelė verslo įmonė gali investuoti į modernias, A+ energinės klasės patalpas, sukurti puikias darbo sąlygas darbuotojams ir partneriams, mažinti sąnaudas ir prisidėti prie tvarumo.
Visais šiais etapais galime didžiuotis, jie buvo savalaikiai, ambicingi ir palikę žymę šalies leidybos rinkoje.
- „Terra Publica“ rinkoje išsiskiria tuo, kad leidžia ne tik knygas, bet ir stalo žaidimus. Spėjote tapti vienais iš lyderių Lietuvoje. Kokias naujas kryptis ar ambicijas keliate sau šioje srityje?
- Dar vienas ambicingas tikslas – sukurti stalo žaidimą tarptautinei rinkai. Tuo tikslu kasmet sukuriame 4–5 prototipus ir su jais vykstame į pagrindines tarptautines žaidimų muges Vokietijoje. Viena svajonių – turėti ten nuosavą leidyklos stendą ir tapti visaverte pasaulinės žaidimų bendruomenės dalimi.
- Prieš kelerius metus persikėlėte į naujas nuosavas patalpas – įsirengėte biurą ir dideles sandėlio erdves. Ar tai buvo natūralus augimo etapas, ar drąsus šuolis į kitą lygį? Kaip šis pokytis pakeitė jūsų kasdienę veiklą – darbo, logistinius procesus ir komandą?
- Persikėlimas į kitą vietą – vienas didžiausių stresų tiek žmogui, tiek įmonei. Sprendimas investuoti į nuosavas patalpas buvo drąsus, tačiau būtinas žingsnis, kurį lėmė daug priežasčių: išaugęs kolektyvas, kylanti nuomos paslaugų kaina, įmonės veiklos plėtra stalo žaidimų srityje, didėjančios atsargos. Knygos yra sunkios, o štai stalo žaidimų dėžutės užima daug tūrio ir pradėjus juos leisti atsargos sandėlyje ėmė augti kartais, o nuomojantis vietą logistikos centruose mokama už saugomų palečių skaičių. Prisiminkime ir 2021–2022 metų žaliavų ir energijos kainų šuolius – norėjosi sutaupyti, ir tai buvo įmanoma tik investuojant į A+ klasės verslo patalpas.
Vis dėlto per įstaigos gyvavimo laikotarpį buvo 4 persikraustymai į naujas patalpas, tad pastarasis persikėlimas į nuosavą biurą sukėlė ne tiek daug streso. Įrengdami patalpas, pritaikėme jas pagal darbuotojų išsakytus poreikius. Jau žinojome, kokių veiksmų ir komunikacijos reikia kolektyvui, partneriams ir klientams, tad persikėlimas pavyko sklandžiai.
- Esate ne tik leidyklos įkūrėjai ir vadovai, bet ir kūrėjai. Danguolė – apdovanota vaikų literatūros autorė, Vytautas – kelionių po Lietuvą (ir ne tik) ekspertas, stalo žaidimų kūrėjas. Kaip pavyksta suderinti vadovų atsakomybes su kūrybine, autorine veikla?
- [Abu atsidūsta.] Sunkiai. Visų pirma, administracinis darbas atima įprastas darbo valandas, tad kūrybinei veiklai tenka aukoti laisvalaikį – vakarus ir naktis, savaitgalius ir atostogas. Antra, kūryba – ilgalaikis tęstinis procesas. Norint į jį panirti reikia atsiriboti nuo kasdienės rutinos, smulkių laiką vagiančių darbų, nuolatinės neigiamos informacijos lavinos. O būdami vadovais esame priversti stebėti tiek geopolitinę situaciją, tiek Lietuvos kultūros lauką, ir reikėtų pasakyti, kad chaoso, nerimo ir nežinios pastaruoju metu tik daugėja. Kartais mus pasaugo kolektyvas, o kartais problemos kaip „karštos bulvės“ įšoka į patį kūrybinio proceso vidurį, tenka viską mesti ir iš „jautraus menininko“ greitai virsti „šaltakrauju administratoriumi“. Imi gesintuvą ir eini gesinti kilusio „gaisro“. Paskui greitai grįžti prie kūrybos nebeišeina.
- Kiek žmonių šiandien prisideda prie vienos knygos ar stalo žaidimo gimimo – nuo pirminės idėjos iki produkto lentynoje? Kaip atrodo tas procesas iš vidaus?
- Visiems smalsu, kokia yra kūrybinė virtuvė, tai galėtų būti atskiro straipsnio tema. Už kiekvieno produkto slepiasi didesnė ar mažesnė žmonių komanda. Pabandykime įsivaizduoti spektaklį teatre: net jei scenoje visą veiksmą atlieka tik vienas aktorius, kažkur salėje sėdi režisierius, dirba apšvietėjai, garso operatoriai, darbuotojai tikrina bilietus, rūbininkai pakabina paltus. Aktoriaus kostiumą sumodeliavęs dailininkas ir įtaigų vaizdą scenoje sukūręs scenografas galbūt ilsisi ar jau dirba prie kito spektaklio. Panašiai ir leidykloje – prie kiekvienos knygos ar stalo žaidimo skirtinguose etapuose prisiliečia skirtingi specialistai: redaktoriai, vertėjai, dizaineriai, maketuotojai, recenzentai, reklamos specialistai, o visą leidybos procesą nuo idėjinio rankraščio iki prekybos lentynos lydi projektų vadovas.
- Šiandien jūsų komandoje jau 20 žmonių. Ar turite nerašytų tradicijų ar ritualų, kurie tapo „Terra Publica“ tapatybės dalimi?
- Taip, per ketvirtį amžiaus susikūrė ir išnyko daug tradicijų. Bet kai kurios jų pergyveno skirtingus įmonės laikmečius, patalpas, darbuotų kaitą. Kasmet su leidyklos kolektyvu stengiamės pakeliauti. Ši tradicija gimė, kai pradėjome leisti turizmo leidinius, ir gyvuoja iki šiol. Lankome žymias Lietuvos vietas, taip pat savo klientus ir partnerius, kurie mums atveria savo erdves. Darbuotojams gal labiausiai įsiminė ekskursijos po Lietuvos radijo ir televizijos kompleksą, „Žalgirio“ arenos pastatą, tačiau mes su nostalgija prisimename ir apsilankymą pas Turgelių kleboną, ir kaip lipdėme molį Merkinėje, ir kaip plaukėme Baltosios Ančios upe per būsimo Kapčiamiesčio poligono teritoriją.
Džiaugiamės ir puoselėjame tradiciją kasmet pagerbti leidyklos darbuotojus „Metų žmogaus“ rinkimuose. Kasmet vasario mėnesį, per metinį susirinkimą, darbuotojai balsuoja už savo kolegą ar kolegę, kuris ar kuri, jų nuomone, buvo daugiau nei tik gerai savo pareigas įmonėje atliekantis darbuotojas – draugiškas, paslaugus, pajuokaujantis ir paguodžiantis kitus.
Dar viena tradicija – įmonės kalendorius, kuriame spausdinami per metus „pagauti“ vidiniai pajuokavimai, nusišnekėjimai ir kiti nesusipratimai... Žodžiu, ekspromtu gimę anekdotai. O kadangi įmonės gimtadienis minimas birželio pradžioje, tai ir kalendoriaus metai prasideda... birželį. Kasmet pagaminamas ribotas šio kalendoriaus tiražas – iš esmės tai kolekcinė retenybė.
Taip pat pildomas leidykloje sukurtų naujadarų žodynas. Štai, ar norite sužinoti, kas yra „pagalys“? Tai nedrąsus, bet pagaliau apsisprendęs žmogus. Arba kas yra „išdykiauliai“? Kiaulystes krečiantys išdykėliai.
- Kokie, jūsų nuomone, bus šie jubiliejiniai metai? Ko skaitytojai ir stalo žaidimų entuziastai gali tikėtis artimiausiu metu?
- Deja, metai nebus lengvi nei skaitytojams, nei mums, leidėjams. Norisi visiems palinkėti, kad tai būtų, kiek įmanoma, ramūs ir taikūs metai. Kad, nepaisant brangstančio kuro, kaistančios politinės situacijos ir darbų rutinos, rastumėte laiko nulįsti į kampą ir vienu ypu perskaityti gerą, įtraukiantį detektyvą, pavyzdžiui, Alexo Smitho serijos „Detektyvas Robertas Ketas“ naujausią dalį „Trys paršeliai“. Arba su gerų draugų kompanija išbandytumėte 2025 metų žaidimu paskelbtą stalo žaidimą „Bomb Busters“. O mes jau pasistengsime, kad tokia knyga ir toks žaidimas netrukus pasiektų prekybos vietų lentynas.
- Ko palinkėtumėte įmonei, komandai ateinančiais metais?
- Kantrybės, susiklausymo, darnaus darbo. Bet ir daugiau šypsenų, bravūriškumo, drąsių sprendimų. Kad būtų ką prisiminti.
