TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Leidyklos „Versus aureus“ naujienos Vilniaus knygų mugėje

Vilniaus knygų mugė
ikrauk.lt reporterės Anželikos Stackevič nuotr. / Vilniaus knygų mugė
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus knygų mugėje „Versus aureus“ leidykla pasiūlys skaitytojams žvilgtelėti į tarpukario Lietuvos žvalgybos užkulisius, pristatys unikalią Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų istoriją ir pakvies į susitikimus su Lietuvos ir išeivijos kultūros veikėjais.

Viena labiausiai intriguojančių „Versus aureus“ leidyklos naujienų – gausia vaizdine medžiaga, anksčiau neskelbtomis įvairių žvalgybų agentų nuotraukomis iliustruota Arvydo Anušausko knyga „Lietuvos žvalgyba 1918–1940 m.“ Šeštadienį „Versus aureus“ leidyklos stende 5.B04 autorius bendraus su skaitytojais. 

Prieš devyniasdešimt penkerius metus susikūrusi Lietuvos žvalgyba pergyveno labai įdomų ir sudėtingą laikotarpį. Tiriant slaptųjų tarnybų veikimą, atskleidžiama jų raida, metodų kaita, aprašomos įdomesnės operacijos, apibūdinta Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos ir Vokietijos analogiškų tarnybų veikla Baltijos valstybėse. Kiek buvo susekta užsienio valstybių agentų, kaip buvo kovojama su kitų valstybių remiama ir finansuojama antivalstybine veikla, kokie buvo brangiausiai apmokami agentai, kaip veikė užsienio žvalgybų rezidentūros, kaip buvo kovojama su teroristais, koks paskutiniųjų vadovų ir jų agentų likimas bei į daugelį kitų klausimų rasite atsakymus šioje knygoje. 

Dar viena ilgai laukta Vilniaus knygų mugės naujiena – Aleksandro Matonio knyga „Gabrieliaus kariai. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų ir „Aitvaro“ istorija“. Sekmadienį 13 val. įvyks susitikimas su šios išskirtinės knygos autoriumi, žurnalistu, buvusiu Lietuvos diplomatinės atstovybės Afganistane vadovu A. Matoniu.

Dokumentine medžiaga, autentiškais aukštų karinių vadovų liudijimais paremtas pasakojimas atskleidžia vingiuotą specialiųjų pajėgų raidos kelią, verčia didžiuotis jų pasiekimais ne tik vietinio, bet ir tarptautinio prestižo prasme, tačiau primena ir aštrius buvusius vidinių struktūrų lūžius. Knyga gausiai iliustruota iki šiol nepublikuotomis nuotraukomis.

Vasario 22 d. šeštadienį 12 val. į susitikimą pakvies filosofas, rašytojas, kultūros kritikas Leonidas Donskis, jis pristatys trečiąją aforizmų, refleksijų ir trumpų istorijų knygą „Paprastos tiesos“, renginyje dalyvaus filosofas Gintautas Mažeikis, istorikas ir politologas Šarūnas Liekis. „Paprastos tiesos“ – tai lengvumo ir humoro knyga. Ateina laikas dramatizmui virsti ironija ir nepiktu juoku. Juk ir autorius kartais nusipelno lengvumo ir gaivinančios atvangos, o sykiu ir to, kad jo knygos viską paaiškintų – be interviu ir nūdienos išpažinčių sociologijos ir literatūros. 

Į Vilniaus knygų mugę pristatyti naujos savo knygos „Mokykla, mokytojai, mokiniai“ iš JAV atvyksta vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, mokslininkas, fenomenologas, Lietuvos mokslų akademijos narys Algis Mickūnas. Knygoje „Mokykla, mokytojai, mokiniai“ jis kalba apie fenomenologiją ir jos reikšmę lavinant ir auklėjant jauną žmogų, apie vaisingą dialogą ir polilogą tarp mokytojų ir mokinių, asmens atsakomybę ir kultūrinimą, pavienio asmens ir bendruomenės ryšį ir daugelį aktualių šiandienos dalykų. Knygos pristatymas įvyks vasario 21 d. penktadienį 14 val., dalyvauja autorius, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys ir istorikas Egidijus Aleksandravičius.

Vasario 23 d. sekmadienį 10 val. forume rašytojas Kazys Almenas pristatys knygą „Vaivos juosta“. Tai detektyvo serijos apie milicijos leitenantą Donatą Vėbrą antroji knyga (pirmoji – „Lietingos dienos“, 2012). Knygos pristatyme dalyvaus autorius ir rašytojas Ernestas Parulskis, žurnalistas Virginijus Savukynas.

Grožinės literatūros gerbėjus leidykla nudžiugins pirmąja 2008-ųjų Pulitzerio premijos laureato, viso pasaulio skaitytojų ir kritikų numylėtinio Junot Diaz knyga lietuvių kalba – „Štai taip tu ją prarandi“. Junot Diaz yra vienas išskirtiniausių ir įdomiausių balsų šiuolaikinėje amerikiečių literatūroje. Jo proza – vulgari, drąsi ir poetiška, jo kalba – literatūrinės elegancijos ir gatvės žargono mišinys. „Štai taip tu ją prarandi“ – devynios tikrumu nuginkluojančios istorijos apie netobulą meilę. Jų centre – jaunas kietakaktis Junioras, kurio širdį autorius negailestingai sudaužo daugybę kartų, demonstruodamas, kaip stipriai meilė, romantiška, fizinė ar šeimos, gali paveikti net ir vyriškiausią charakterį. Junot Diaz sielvartą prilygina radiacijai – gali palaidoti ir bandyti pamiršti, tačiau ji niekada galutinai neišnyks.

Populiariosios suomių rašytojos Sofi Oksanen gerbėjų laukia itin maloni staigmena – mugėje jie galės įsigyti naujausią autorės romaną – „Kai dingo balandžiai“. Tai jau trečiasis romanas iš tetralogijos apie netolimą Estijos praeitį ir politinį Europos suskaldymą. Ankstesnės dalys – „Stalino karvės“ ir „Valymas“. Romane vaizduojami neramumų ir tariamos taikos dešimtmečiai: Estijos Respublikos pirmojo laikotarpio pabaiga, Antrasis pasaulinis karas ir „atšilimas“ bei stagnacijos pradžia Sovietų Sąjungoje. Tai pasakojimas apie žmogaus santykius su valdžia, apie gebėjimą ir nenorą prisitaikyti, apie kaukes, kurias vieni pajėgia dėvėti, kiti – ne. 

Beno Glasterio „Geriausias Matijaus paveikslas“ – tai naujas lietuviškas romanas, kupinas intriguojančių paslapčių ir mįslių, kurias įminti turėsite patys. Sveiki atvykę į mistišką laiko ir erdvės labirintą, iš kurio nepanorėsite išeiti iki pat paskutinio puslapio! Jauna freskų tapytoja gauna keistą užsakymą – dekoruoti Minotauro Labirinto sales. Milžiniškas darbas, užtruksiantis mažiausiai ketverius metus, žavus, turtingas užsakovas, veriantis ją lediniu žvilgsniu. Ir paskutinė sąlyga – iš Labirinto ji negalės išeiti, kol neužbaigs darbų. Dailininkė nesusimąsčiusi leidžiasi į avantiūrą. Pelėkautai užsitrenkia. Net tada, kai po kojomis sudūžta stiklas, ji dar nesuvokia – atsitiktinumų čia nebūna. Kažkas negailestingai žaidžia Labirinto gyventojų likimais. Čia bet kuri tiesa patologiškai iškreipta, o viena iš taisyklių skelbia: neįsimylėk... Tai tik romanas. Už galimus panašumus ar sutapimus autorius neatsako.

Rašytojo Luiso Kerolio gerbėjai turės progą iš arčiau pažvelgti į mėgstamo autoriaus gyvenimą ir kūrybą. Karoline Leach knygoje „Išgalvoto vaiko šešėlyje: tikrasis ir pramanytasis Luisas Kerolis“ supažindina skaitytojus su išlikusiais rašytojo laiškais, šeimos narių ir artimų žmonių, plunksnos draugų ir mokslo bičiulių rašytiniai prisiminimais, dienoraščiais. Dar vaikystėje susižavėjusi ir pamilusi Alisą ir jos draugus, autorė nuolat ieškojo nežinomų ar kruopščiai slėptų, niekada neskelbtų gyvenimo faktų, kuriuos pasitelkusi griauna daugelį sklandančių mitų apie žymų kūrėją (pernelyg didelis rašytojo seksualumas, potraukis neįprastiems dalykams ir santykiams, nepaprasta meilės istorija su Alice Liddell, susižavėjimas fotografavimu ir fotografija, matematika ir kt.). 

Klaipėdos universiteto darbuotojų parengtas vardynas „Rinkis vardą lietuvišką“ – pirmasis lietuviškų vardų žodynas, jame pateikiami baltiškos kilmės lietuvių vyrų ir moterų vardai, trumpai paaiškinamos jų reikšmės.  „VARDAS nėra tik paprastas žodis. Juo labiau – vien garsų derinys žmogui pašaukti. Lietuviškas vardas – gyvenimo kelio linkėjimas, su savo prasme ir tūkstantmete istorija.“ – Marija Pavilionienė

Dar vienas svarbus autorius šių metų „Versus aureus“ leidyklos naujienų sąraše – Carlas Schmittas, kuris daugeliu atžvilgių yra nepaprasta, kontroversiška, išskirtinė XX amžiaus asmenybė. Pasirodžius veikalams „Politinė romantika“, „Diktatūra“, apie C. Schmittą – teisės ir politikos teoretiką – sužinojo visa Europa. Šiandien žymaus filosofo darbai suvokiami ir vertinami skirtingai, bet pripažįstami kaip vieni originaliausių XX amžiaus veikalų. Be jo darbų sunku įsivaizduoti filosofijos, teisės ir politikos mokslų studijas. Knygoje „Politinė teologija; Politinė teologija II“ vokiečių teisės ir politikos teoretikas kalba apie suvereniteto sąvoką, teoriją ir apibrėžtį, aptaria suverenumo problemas, teisines sąvokas ir teologinius vaizdinius valstybės teorijoje.

Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės sudėtingų lietuvių ir lenkų santykių liudininkų. Be reikšmingų darbų konstitucinės teisės srityje, jis paliko 40 tomų Dienoraštį, apimantį 1911–1945 metus. Tai akivaizdus ano laikotarpio Lietuvos, iš dalies ir Lenkijos, visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis, rašytas lenkų kalba.

Šioje knygoje pateikiamas į lietuvių kalbą išverstas Dienoraščio tekstas, apimantis 1921 m. lapkričio 8–birželio 15 d. M. Römeris aprašo ne tik asmeninį gyvenimą ir artimuosius, darbą teisme, bet ir bendradarbius, kolegas, pažįstamus. Daug dėmesio skiria aktualiam politiniam Lietuvos gyvenimui: Seimo ir Vyriausybės darbui, aktyviems politikos veikėjams, atstovaujantiems įvairioms frakcijoms ir srovėms, itin opiam tiek lietuviams, tiek lenkams Vilniaus klausimui. Čia parodoma, kaip radosi Lietuvos lenkų tautinės mažumos problema, E. Galvanausko ir K. Griniaus kabinetų veiklos peripetijos, Steigiamojo Seimo komisijų, rengusių agrarinės reformos ir tautinių mažumų įstatymus, diskusijos, Lietuvos masonų įtaka kultūriniam ir politiniam šalies gyvenimui.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą