Tai pirmasis šios Europoje plačiai žinomos lenkų rašytojos kūrybos vertimas į lietuvių kalbą, tad Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai 2013-uosius metus paskelbus lenkų literatūros metais, Vytauto Dekšnio vertimas prisideda prie projekto tikslo – plačiau ir sistemingiau apžvelgti ir populiarinti Lenkijos literatūrą.
Kaip teigia romano vertėjas, „Yda“ yra įdomiausias jam lig šiol tekęs versti kūrinys, su kuriuo tenka ir šiek tiek pasigalynėti. Novatoriškos formos kūrinys yra daugiaprasmis, per realius vaizdus ir schematiškus charakterius atskleidžiantis universalias egzistencines problemas, o išradinga kūrinio forma neužgožia žmogiškosios dimensijos. Vaizduojama viena diena neįvardyto miesto aikštėje, kur paslaptingas pasakotojas, prisiliečiantis vis prie kito personažo, atskleidžia dalelę jo pasaulio, o kartu ir Rytų Europos istorinių socialinių realijų.
Romano pasakojimas prasideda nuo realaus vaizdo – siuvėjo ir jo siuvamų apdarų, kurie tarsi uniforma, atspindi kiekvieno žmogaus socialinį sluoksnį, padėtį ir jam viso šiuolaikinės visuomenės mechanizmo primestą vaidmenį. Pasakojimas darosi metaforiškas, daugiaprasmis, o diena miesto aikštėje reprezentuojama schematiškų, į marionetes panašių asmenų. Rašytoja ironizuoja nestabilų šiuolaikinį pasaulį, perpildytą dekoracijų, teatrališkumo, kur kostiumai apibrėžia charakterius. Ji gerai jaučia masių ir individo psichologiją, mato pažemintųjų skriaudas, subtiliai parodo valdžios troškimą, neigiamus instinktus ir vieną vienintelę žmonių pasaulio taisyklę – silpnesnis turi pakelti daugiau, silpniausias laiko visą naštą.
Romanas kritikų lyginamas su prancūzų „naujuoju romanu“, rašytoja šiam stiliui suteikė Rytų Europos bruožų. 2007 metais už „Ydą“ Magdalena Tulli nominuota prestižinei Nikės premijai, jos kūriniai gausiai verčiami į užsienio kalbas (anglų, prancūzų, vokiečių, švedų, čekų, italų, rusų, ukrainiečių ir kt.), pati M. Tulli verčia prancūzų, italų literatūrą (M. Prousto, I. Calvino, F. Jaeggy kūrinius).
