Lietuvių kalba pasirodė viena skandalingiausių ir įtakingiausių XX a. knygų

Leidykla „Hubris“ išleido vieną svarbiausių moderniosios psichologijos ir Vakarų minties tekstų – Sigmundo Freudo veikalo „Trys esė apie seksualumo teoriją“ (Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie) vertimą į lietuvių kalbą. Knygą iš vokiečių kalbos išvertė ir išsamų įvadą parašė Jokūbas Andrijauskas, rašoma „Hubris“ pranešime žiniasklaidai.

Šaltinis:

Pranešimas žiniasklaidai

„Trys esė apie seksualumo teoriją“ / Leidyklos nuotr.

Pirmą kartą 1905 m. pasirodęs nedidelės apimties tekstas visuomenėje sukėlė reiškinį, kurį S.Freudo biografai prilygino „rankinės granatos sprogimui“. Veikale psichoanalizės tėvas dekonstruoja iki tol vyravusį siaurą požiūrį, kad seksualumas skirtas tik giminės pratęsimui ir atskleidžia jo šaknis vaikystėje, išplėsdamas pačią seksualumo sąvoką bei pateikdamas revoliucingą požiūrį į žmogaus potraukius.

Šiame veikale autorius nuosekliai gilinasi į tris pamatines temas: seksualinius nuokrypius (inversijas, perversijas), infantilų (vaikų) seksualumą bei lytinės brandos metu vykstančias transformacijas. S.Freudas parodo, kad lytinis potraukis iš prigimties neturi iš anksto nustatyto būtinai heteroseksualaus objekto ar vien genitalinio tikslo – pirminis seksualumas egzistuoja kaip išskaidyti daliniai potraukiai ir erogeninių sričių teikiamas malonumas.

Būtent idėja apie infantilų seksualumą išprovokavo aštriausią amžininkų pasipriešinimą ir netgi kaltinimus „nekaltos vaikystės šmeižimu“. Tačiau, nepaisant kilusio triukšmo, pats S.Freudas šį kūrinį, greta „Sapnų aiškinimo“, laikė pačiu svarbiausiu ir esmingiausiu savo moksliniu pasiekimu, pamatiniu visai vėlesnei psichoanalizės raidai.

„Freudo teorija pateikia seksualumo mikrofiziką: ji suteikia įrankius mąstyti apie seksualumo turtingumą, kurio įprastiniai kalbėjimo būdai neužčiuopia. Ji grąžina seksualumą ten, kur jis negali būti sklandžiai integruojamas į tapatybės kalbą ar paverčiamas socialinio mėgavimosi objektu.“ – Jokūbas Andrijauskas, vertėjas ir įvado autorius

Svarbu, kad lietuviškasis vertimas parengtas pagal galutinį, paties autoriaus 1924 m. papildytą ir pataisytą ketvirtąjį leidimą. Tai knyga-palimpsestas: per dvidešimt metų tekstas organiška forma priaugo reikšmingų atradimų – nuo vaikų seksualinių tyrinėjimų teorijos, ikigenitalinių raidos etapų ir Edipo komplekso iki narcizmo bei libido teorijos. Šis sluoksniuotas tekstas leidžia skaitytojui iš arti stebėti pačios psichoanalitinės minties dinamiką bei jos vidines įtampas.

Knygos vertimą į lietuvių kalbą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, „Paul Celan Fellowship“ (IWM Vienna) bei „S.Fischer Stiftung“ fondai.