Sekite 15min Google
Rugsėjo 24–27 d. vykusioje 42-ojoje Geteborgo knygų mugėje Lietuva buvo matoma ne tik kaip 2028-ųjų garbės viešnia. Į vieną svarbiausių Šiaurės Europos literatūros renginių atvykusi Lietuvos delegacija susitiko su Švedijos leidybos, bibliotekų ir kultūros lauko atstovais, o Vilniaus ir Geteborgo miestai, abu UNESCO literatūros miestai, pradėjo megzti glaudesnius tarpusavio ryšius.
Šiemet Geteborgo mugė sulaukė daugiau nei 106 tūkst. lankytojų. Per keturias dienas joje vyko daugiau kaip 4 100 programos renginių, o oficialioje seminarų programoje dalyvavo 148 tarptautiniai svečiai iš 45 šalių.
Geteborgo knygų mugė – vieta, kur susitinka leidėjai ir skaitytojai
Savo pobūdžiu Geteborgo mugė yra artimesnė Vilniaus knygų mugei nei didžiosioms Frankfurto ar Bolonijos knygų mugėms. Pastarosios daugiausia orientuotos į leidybos profesionalus, tarptautinę teisių prekybą ir verslo susitikimus, o Geteborge svarbi ir plačioji auditorija – skaitytojai čia ateina ne tik įsigyti knygų, bet ir susitikti su autoriais, klausytis diskusijų, dalyvauti kultūrinėje programoje.
Šiemet keturių dienų bilietas, suteikiantis galimybę lankytis mugėje ir visuose seminaruose, kainavo 3 775 Švedijos kronas – apie 330 eurų. Mugėje veikė daugiau kaip 800 parodos dalyvių, o mugės programa buvo paremta dviem pagrindinėmis temomis – visuomenės švietimu ir žaidimais.
Organizatoriai šiomis temomis kvietė kalbėtis apie tai, kaip šiandien kuriamos ir pasakojamos istorijos, kokią vietą literatūra užima visuomenėje ir kaip pasiekti naujas auditorijas. Programoje greta rašytojų dalyvavo žurnalistai, mokslininkai, bibliotekininkai, kultūros veikėjai, žaidimų kūrėjai, tinklalaidžių ir „BookTok“ turinio kūrėjai.
„Geteborgo mugės mastas leidžia pamatyti knygų mugę kaip daug platesnę platformą – čia vienoje vietoje susitinka leidėjai, autoriai, vertėjai, bibliotekininkai, mokytojai, kultūros organizacijos ir skaitytojai. Lietuvai, kuri jau ruošiasi 2028-ųjų garbės viešnios programai, labai svarbu suprasti ne tik pačią mugę, bet ir visą ekosistemą, kuri aplink ją kuriama“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė.
Lietuva pradeda ruoštis 2028-iesiems
Lietuva Geteborgo knygų mugės garbės viešnia taps 2028 m. Pasiruošimas jau prasidėjo – Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos leidėjų asociacija subūrė darbo grupę būsimai programai rengti.
Tai vienas pirmųjų pasirengimo žingsnių – darbo grupėje susitinka skirtingų sričių kultūros ir literatūros lauko atstovai, o jos darbas apima būsimos programos turinį, Lietuvos atstovų ir partnerių įtraukimą bei ryšių su Švedijos kultūros lauku stiprinimą.
Iki 2028 m. Lietuvos literatūros ir kultūros pristatymo Švedijoje programa bus plėtojama palaipsniui, o darbo grupei vadovauti ėmėsi VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Oficialiai numatyta stiprinti ryšius su Švedijos literatūros organizacijomis ir leidyklomis, kurti programas vertėjams bei skatinti naujus vertimus iš lietuvių į švedų kalbą. Lietuva Geteborgo knygų mugės garbės viešnia taps jau antrą kartą – pirmą kartą šio statuso ji sulaukė 2005 m.
Šių metų mugėje į Geteborgą atvyko gausi Lietuvos delegacija. Jos darbotvarkė apėmė ne tik leidybos, bet ir kultūros, bibliotekų bei miestų bendradarbiavimo sritis.
Vienas iš vizito akcentų – Vilniaus ir Geteborgo ryšių stiprinimas. Abu miestai yra UNESCO literatūros miestai, todėl jų bendradarbiavimas taps svarbia būsimos Lietuvos programos dalimi.
UNESCO literatūros miestų tinklas suteikia galimybę ne tik pristatyti literatūrą, bet ir dalytis miestų patirtimis, kurti bendras kultūrines iniciatyvas bei įtraukti vietos literatūros bendruomenes – bendri šių dviejų miestų literatūriniai projektai organizuojami nuo 2021 m., kai abu buvo paskelbti UNESCO literatūros miestais.
Į Geteborgą vykusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė susitiko su Švedijos nacionalinės bibliotekos, Švedijos bibliotekų asociacijos bei Geteborgo miesto bibliotekos atstovais.
Bibliotekų bendradarbiavimas – dar viena svarbi būsimo Lietuvos pristatymo kryptis. Dar pradžioje Geteborgo knygų mugė buvo vadinama Knygų ir bibliotekų muge, o bibliotekos iki šiol likę mugės logotipe.
„2028-uosius matome kaip galimybę į Geteborgą nuvežti ne tik Lietuvos knygas ir autorius, bet ir platesnį mūsų literatūros lauką – žmones, organizacijas ir iniciatyvas, kurios jį kuria. Tai bibliotekos, vertėjai, miestai, kultūros organizacijos, skaitymo iniciatyvos ir žmonės, kurie gali tapti Lietuvos literatūros ambasadoriais Švedijoje. Todėl šio vizito metu mums buvo svarbu susitikti su kuo įvairesniais kultūros lauko žmonėmis“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Laura Tekorė.
„Svarbi pasiruošimo 2028-iesiems dalis yra vertėjai ir švedų leidėjai, džiaugiamės pamažu auginama nauja vertėjų į švedų kalbą karta, taip pat vis glaudesniais ryšiais su švedų leidėjais, kuriuos ne tik kviečiame į Vilnių susipažinti su Lietuvos literatūra, bet jau lapkritį kartu su Lietuvos leidėjų asociacija ir Swedish Literature Exchange organizacija planuojame tinklinimo renginį Stokholme“, – sako Lietuvos kultūros instituto literatūros sklaidos projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė.
Lietuvos delegacija taip pat buvo pakviesta į oficialią mugės vakarienę, kurioje susitiko su šių metų garbės viešnios Kvebeko, 2027 m. garbės viešnių Flandrijos ir Nyderlandų bei 2029 m. garbės viešnios Ispanijos atstovais. Tokia tradicija leidžia skirtingoms šalims ir regionams dalytis praktine patirtimi bei palaikyti ryšius pasibaigus jų garbės viešnios metams.
Kvebeko patirtis: garbės viešnios statusas gali keisti visą literatūros rinką
Šių metų Geteborgo knygų mugės garbės viešnia buvo Kvebekas. Lietuvos delegacijai tai ypač aktualu, nes Kvebeko pavyzdys leido iš arti pamatyti, kaip kelių metų pasirengimą galima paversti matomu tarptautiniu literatūros projektu.
Kvebekas į Geteborgą atvyko su 23 autoriais, tarp jų – 19 pagrindinės garbės viešnios delegacijos autorių. Kvebeko programą sudarė daugiau nei 120 renginių, vykusių ne tik pačioje mugėje, bet ir kituose Geteborgo bei Stokholmo kultūros taškuose. Kvebeko paviljone buvo pristatyta daugiau kaip 200 leidinių, iš kurių beveik 60 – švedų kalba.
Dar iki mugės į švedų kalbą buvo išversta apie 30 Kvebeko knygų, o rengiantis garbės viešnios projektui aktyviai buvo mezgami ryšiai tarp Kvebeko ir Švedijos leidėjų bei vertėjų.
Kvebeko pristatymas parodė, kokio masto gali būti garbės viešnios programa. Joje dalyvavo ne tik suaugusiųjų literatūros autoriai, bet ir vaikų bei jaunimo literatūros kūrėjai, iliustruotojai, leidėjai ir kiti knygos lauko profesionalai. Programoje daug dėmesio skirta
Kvebeko literatūros įvairovei, jos vertimui į švedų kalbą ir naujų ryšių su Švedijos leidybos rinka kūrimui.
„Kvebeko pavyzdys mums labai aiškiai parodė, kad garbės viešnios statusas yra ne vien galimybė keturias dienas būti matomiems mugėje. Už jo slypi keleri metai nuoseklaus darbo – vertimai, leidėjų sprendimai leisti knygas, pažintis su autoriais ir auditorijos auginimas. Būtent tokio ilgalaikio poveikio norėtume siekti rengdami Lietuvos programą“, – sako D.Zaidė.
Lietuvos delegacija taip pat turėjo galimybę susipažinti su tuo, kaip Kvebekas išnaudojo bendrą mugės ir miesto erdvę. Dalis jo programos vyko ne tik parodų centre, bet ir kituose Geteborgo bei Stokholmo kultūros taškuose. Tai aktualu ir Lietuvai, nes Vilniaus bei Geteborgo kaip UNESCO literatūros miestų partnerystė gali leisti 2028-ųjų programą išplėsti už pačios mugės ribų.
Lietuvos pasirengimas Geteborgo knygų mugei tęsis iki 2028 m. Artimiausias svarbus etapas – 2027 m. garbės viešnių Flandrijos ir Nyderlandų programa, suteiksianti Lietuvos komandai dar vieną galimybę stebėti, kaip skirtingos šalys ir regionai pristato savo literatūrą Švedijos auditorijai. 2028 m. šį vaidmenį perims Lietuva, o 2029 m. garbės viešnios statusas atiteks Ispanijai.
LLA veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos pristatymą tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje rengia Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos leidėjų asociacija.
