Knygą „Taikomieji raštai“ sunku įdėti į apibrėžtesnio, atpažįstamo žanro lentyną. Joje apstu kuo įvairiausių stilių – nuo parodijos iki klasikinio esė, nuo istorinio anekdoto iki groteskiškos miniatiūros, nuo sąmoningai kuriamos hiperdidaktiškos absurdo publicistikos iki taiklios metaforos ar alegorinio apibendrinimo. Vienas dalykas akivaizdus – tai naujas, mažai girdėtas ir gaivališkas Klaipėdos mąstytojo stilius, praturtinąs mūsų eseistiką skvarbiom įžvalgom ir niuansuotais charmsiškais/sruogiškais paradoksais. Galų gale – tai savitas, unikalus literatūrinių miniatiūrų koliažas.
Linas Poška – nuotaikingas Klaipėdos mąstytojas, meistriškai balansuodamas tarp istorinio fakto, moralizuojančios publicistikos, absurdo ir „mokslo populiarinimo” žanrų, sukuria naujoviškus, gaivius tekstus, suprantamus ne tik literatūros ar filosofijos gurmanams, bet ir visiems kitiems, turintiems gerą humoro jausmą.
Leonidas Donskis apie autorių:
Linas Poška – renesansinė asmenybė, gyvenanti mūsų dienomis. Tokie, kaip jis - nuo Niccolò Machiavellio iki Angelo Poliziano – buvo miesto patriotai ir respublikonai XV amžiaus Florencijoje, vienodai įkvėpę ir menininkus, ir politikus. Metraštininku bei atminties saugotoju besimaskuojantis istorikas, moralistas, rašytojas, filosofas ir politikos analitikas Linas Poška yra Michailo Bachtino kalbos karnavalo koncepcijos įsikūnijimas mūsų dienomis. Jo humoras migruoja erdvėje ir laike apglobdamas renesansinę draugystės ir intymumo sferą, o po to lengvai susiliedamas su nūdiena, jos prietarais, godomis ir klystkeliais. Pogrindžio intelektualas Poška yra neprijaukinamas kontroliuojančiųjų galios struktūrų – jo pirmtakai renesansinėje Europoje slapstėsi nuo galios pasaulio primetamų žanrų (odės, epitafijos) kalbos triukais ir žaidimais (anagramomis, akrostichais, graikų ir lotynų kalbų žaisme), o Poška maskuojasi galingiausiu rytų europiečio ginklu – literatūriniu humoru ir kalbos figūromis. Jis turbūt vienintelis iš lietuvių patenka į Danilo Charmso, Igorio Gubermano ir Levo Rubinšteino literatūrinę kompaniją, kurioje drįstama demaskuoti kvailybę ir puikybę bet kur ir bet kada – anaiptol ne vien ramiose ir lengvai nuspėjamose Vakarų visuomenėse. Gyvena ir kuria jis savo mylimoje Klaipėdoje, bet sykiu tvirtai priklauso Europos Rašto ir Minties Respublikai, kuri yra eksteritorinė ir kuri turi savo atskirą laiko skaičiavimą.
