Pripažinkime, būtų malonu skaityti draugo pakeverzotą tekstą, nors ir sunkiai įskaitomą, bet būtent dėl to tokį šiltą, asmenišką. Panašiai nutikę ir su knygomis, priskiriamomis klasikai. Dažniausiai ieškome to, kas įtraukia, pakeri, šokiruoja. Detektyvų su šokiruojančiomis žudynėmis, nuotykinių ar fantastinių knygų, kur intensyvus veiksmas, meilės romanų su erotikos scenomis. O klasika lyg nepelnytai pamirštama, nes ką gi naujo joje rasi?
O, pasirodo, galima rasti... Ne veltui prisimenamos ir perleidžiamos seserys Brontės, Helena Mnišek, vaikams leidžiama B. Poter. Džeinė Ostin daugeliui asocijuojasi su „Puikybe ir prietarais“, nes tai bene garsiausia šios rašytojos knyga, be to, daugelis matė filmą. Bet ir kitos šios autorės knygos ne mažiau įdomios ir vertos skaityti. Kodėl dabar Džeinė Ostin tampa tokia populiari, bando atsakyti ir R. Aušrotas straipsnyje, publikuotame Bernardinuose. „Atsakymą tikriausiai duoda jos kūryba. Džeinės Ostin kūrinių herojės yra savarankiškos, protingos ir nebijančios tai parodyti moterys, kurios visada pasiekia tikslą – laimi savo svajonių vyrą, tokios, su kuriomis šiuolaikinei merginai norisi save tapatinti. Džeinė Ostin puikiai išmanė vyro ir moters santykių psichologiją, į kurią gilintis, kaip rodo psichologinių rašliavų gausa, šiais laikais yra madinga. Kita vertus, kaip taikliai pastebi New York Times apžvalgininkė K. Džeims, nors Viktorijos epocha, kurioje gyveno Džeinė Ostin, pasižymėjo griežtomis taisyklėmis, kurios šiuolaikiniam asmeniui būtų atrodę varžančios, gražus jos atvaizdavimas ekrane gali atrodyti pozityviai taikus ir stabilus, leidžiantis atsikvėpti nuo sudėtingo, iš po kojų slystančio atsitiktinių pažinčių, skyrybų ir šeimos terapijos pasaulio. Kitaip tariant, šis sąlyginį saugumą garantuojantis ir aiškias žaidimo taisykles turintis Džeinės Ostin pasaulis yra daug patrauklesnis negu dabartinis, aiškių kriterijų neturintis pasaulis, kurį popiežius Benediktas XVI-asis vadina išgyvento nesaugumo pasauliu.“
„Mansfildo parkas“ – istorija apie kukliąją Fanę Prais, įsimylėjusią pusbrolį, bet niekaip nedrįstančią prisipažinti. Fanė – gerųjų senųjų dorybių įsikūnijimas: neišpuikusi, protinga, kukli, nuoširdi, ją supančios pusseserės – visiškos Fanės priešingybės. Iš Londono atvyksta brolis ir sesuo Krofordai, ir Fanės gyvenimas ima keistis. Gerai išauklėtos, kuklios ir nedrąsios merginos gyvenime atsiranda daugiau spalvų, tačiau tuo pat metu ir daugiau nusivylimų, abejonių ir sumaišties. Romanas – ne tik meilės istorija, jame autorė atskleidžia to meto merginų auklėjimo ypatumus, koks elgesys viešuomenėje priimtinas, o koks – ne, kokie poelgiai laikomi drąsiais, o kokie jau peržengia nustatytas normas, aprašo laisvalaikio leidimo ir dėmesio siekimo būdus, pasakoja apie merginų viltis ir siekius. Žinoma, knyga ne tik apie moteris, ne mažiau svarbūs ir seras Tomas Bertramas, įkūnijantis dorą, teisingą ir protingą britą, Edmundas, rūpestingas ir teigiamas jaunuolis (tačiau ne neklystantis), Henris Krofordas – neatsakingas plevėsa, kuriuo taip žavisi Franės pusseserės. Franės širdis linksta prie Edmundo, tačiau jos dėmesio įkyriai siekia Henris Krofordas... Ką daryti jaunai ir nepatyrusiai merginai, kurį rinktis, juolab kad Edmundas neslapia jausmų panelei Kroford?.. Ar Franė sieks savo meilės, o gal pasiduos likimui, o gal viskas išsispręs savaime?..
Meilės istorija, skaitytoją paperkanti ne erotikos ir detektyviniais elementais, o intrigėlių, dorybių, jausmų ir minčių aprašymais. Ir nuostabiausia tai, kad istorija ne nuobodi, o priešingai – suteikianti tai, ko esame pasiilgę: meniškai ir skoningai aprašytą meilės istoriją, be prekių ženklų, šiuolaikinės ironijos, vedybų–skyrybų maratono ir sekso. Džeinės Ostin romanas „Mansfildo parkas“ – ne ta knyga, kuri įtrauks taip, kad negalėsite atsiplėšti; ją skaitysite lėtai mėgaudamiesi, nes nesinorės užversti paskutinio puslapio. Tai lyg ranka rašytas laiškas, kurį skaitai ir skaitai, nes nežinai, kada gausi kitą... Taip ir ši knyga, todėl ji ir yra klasika.
