„Romano „Nepamiršk manęs“ idėja kilo maždaug prieš dvidešimt metų, kai vietos knygyne ieškojau knygų apie legendomis apipintą Menkių kyšulį, kuriame tuo metu buvau įsigijusi namus, – prisimena rašytoja. – Pagalvojau, kad informacija apie pirmuosius kyšulio naujakurius, jų būstus bei gyvenimo būdą puikiai pasitarnautų kaip turtingas būsimo kūrinio istorinis fonas, kuriame dabartis ir vakarykštė diena tarpusavyje būtų tampriai susiję. Mitai, legendos ir pasakojimai, kuriuos radau tose knygose, tapo akstinu atsirasti manajai.“ Tai jau antras autorės romanas, kuriame veiksmas vyksta Masačiusetso valstijos šiaurrytinėje dalyje esančiame Menkių kyšulyje. Pirmą kartą šis kyšulys minimas jos romane „Dingę vaikai“ („Where are the children?“).
Po dvimečio sūnaus Bobio žūties avarijoje, jauna vaikiškų knygų rašytoja Menlė Nikols bando išsivaduoti nuo ją kamuojančio potrauminio streso sindromo. Menlė jaučiasi kalta dėl avarijos. Nelaimė neigiamai paveikia puikius sutuoktinių santykius ir vyras palaipsniui pradeda tolti nuo žmonos. Galimybė atgauti dvasinę pusiausvyrą ir atgaivinti kadaise puoselėtus šiltus jausmus vyrui Adamui atsiranda gimus antram vaikui, dukrai Hanai. Pasiryžę bet kokiu būdu išsaugoti griūvančią santuoką sutuoktiniai puikioje Menkių kyšulio vietoje išsinuomoja seną namą pretenzingu pavadinimu – „Atminties namai“. Supami mielų ir paslaugių Adamo jaunystės laikų draugų ir kaimynų, jie net nepajunta, kaip palaipsniui yra įtraukiami į jų komplikuotus ir dramatiškus reikalus. Adamas, klestintis Niujorko advokatas, vis daugiau laiko praleidžia bičiulių draugijoje ištisomis dienomis palikdamas žmoną vieną. Tuo metu jų išnuomotame name ima dėtis keisti dalykai: naktimis kažkas apklosto mažylę Haną ir supa jos lovelę, Menlei vis girdisi mirusio sūnaus balsas ir traukinio dundėjimas, vėl verčiantis mintimis grįžti į tragišką avarijos vietą, kurioje žuvo sūnus. Keistas žmonos elgesys jaudina Adamą ir skatina jį galvoti, kad sutuoktinė palaipsniui netenka proto. Net pati Menlė ima abejoti savo psichine būkle, negalėdama susitvarkyti su ją kamuojančiais naktiniais košmarais, ir pajunta vėl stovinti ant dvasinio lūžio slenksčio, kur riba tarp tikrovės ir fantazijos itin trapi...
„Visai neseniai medikai pripažino, kad žmonės, kenčiantys nuo potrauminio streso sindromo, gali vėl išgyventi analogišką jausmą, kurį iššaukia jį lydintys šalutiniai faktoriai: garsai, vaizdai, kvapai, patirti panašioje traumą sukėlusioje aplinkoje ar situacijoje. Pavyzdžiui: išgyvenusios žemės drebėjimą aukos paniškai bijo važiuoti požeminiais metro traukiniais, nes dundesys kelia panišką siaubą ir primena griuvėsiuose patirtus kraupius išgyvenimus, o užpultoms lifte moterims vien tik užsidarančių lifto durų garsas sukelia nemalonius pojūčius, neleidžiančius pamiršti išgyvento košmaro, ir naudojimasis liftu joms tampa neįveikiama problema“, – potrauminio streso sindromo pasekmes nukentėjusiems atskleidžia Mary Higgins Clark.
Šiame romane autorė subtiliai susieja dvi tragiškas dabarties ir praeities istorijas. Senosios istorijos gijos driekiasi į 1700 metus, kai Atlanto vandenyną raižė menkutės Menkių kyšulio gyventojų žvejybinės škunos, pakrantėse siautėjo „Sėklių vilkai“, o „našlės žygyje“ moterys įtemptai žvelgdavo į horizontą, tikėdamosios tolumoje išvysti grįžtančių iš žvejybos vyrų škunų stiebus. Rašytoja daug laiko praleido archyvuose ir bibliotekose rinkdama medžiagą savo romanui, kuriame skaitytojai ras daug įdomios ir naudingos informacijos apie XVII a. pirmo dešimtmečio Menkių kyšulio gyventojų varganą buitį, keistus papročius bei legendomis ir padavimais apipintą jų dramatišką istorinę praeitį. Ir, žinoma, meilę – taurę, pasiaukojančią ir tragišką, žavų praėjusių šimtmečių aidą, priešpastatytą romane vaizduojamam apgaulingam ir savanaudiškam dabartinio laikmečio jausmui.
„Kažkas yra pasakęs: jei nori būti laimingas ištisus metus, laimėk loterijoje, o jei nori būti laimingas visą likusį gyvenimą, daryk tai, ką mėgsti daryti. Man priimtinesnis antrasis variantas: mėgiamas darbas – pasakoti nebūtus, išgalvotus dalykus“, – tvirtina nenuilstanti Mary Higgins Clark, o mums lieka tik džiaugtis šiuo pasirinkimu, dėl kurio kiekvieną kartą skaitydami jos romanus vis iš naujo išgyvename nuostabų laukimo ir netikėtumo jausmą.
