Į Lietuvą atviliojo meilė
Hasmik – meilės emigrantė. Už stiprius jausmus, nuvedusius prie altoriaus, ji dėkinga... futbolui ir aistrai šiam sportui!
„Savo tuomet dar būsimą vyrą sutikau Armėnijoje, kai dirbau vieno viešbučio vadybininke. Jis į mano tėvynę atvyko su grupe futbolo aistruolių – ketino stebėti Jerevavo „Pyunik“ ir Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes, todėl užsisakė kambarį viešbutyje, kuriame dirbau“, – apie pažintį su Nerijumi pasakoja plačiai besišypsanti Hasmik.
Pokalbis tarp žaviosios armėnės ir lietuvio mezgėsi labai lengvai – temų, kurias norėjosi aptarti, netrūko. Jie apsikeitė kontaktais ir toliau pažintį tęsė internetu – dažnai draugiškai šnekučiuodavosi. Bet nuo gražios draugystės iki meilės, kaip parodė jų atvejis, taip pat gali būti vienas žingsnis. Po metų Nerijus prisipažino meilę ir grįžo į Armėniją antrai viešnagei – šį kartą jau aplankyti mylimosios.
„Buvo labai sunku išlaikyti santykius per atstumą... Būdavo įvairių dvejonių, kultūros ir tradicijų skirtumų... Žinote, atstumas meilę arba numarina, arba padaro tik stipresnę. Mūsų atveju – jausmai tik stiprėjo, atsirado tikėjimas ir pasitikėjimas vienas kitu. Taip keliai pamažu ir atvedė į Lietuvą“, – apie meilę kalba Hasmik.
Žinote, atstumas meilę arba numarina, arba padaro tik stipresnę. Mūsų atveju – jausmai tik stiprėjo, atsirado tikėjimas ir pasitikėjimas vienas kitu. Taip keliai pamažu ir atvedė į Lietuvą, – apie meilę kalba Hasmik.
Priviliojo į Lietuvą knygų fėjas
Jauna moteris kol kas neturi darbo ir tik susipažįsta su mūsų šalimi, žmonėmis. Tad nusprendė prasimanyti mėgstamos veiklos – prišaukė į Lietuvą knygų fėjas. Kas gi tos knygų fėjos? Kiekvienas norintis gali tapti viena jų, o viskas veikia paprastai: knygą su specialiu lipduku ir laiškeliu paslepiate kokioje nors vietoje, o tuomet nepažįstamas žmogus ją randa ir skaito.
„Pirmą kartą apie knygų fėjas išgirdau tėvynėje iš draugės, kuri pasidalijo šia nuostabia idėja su manimi. Iškart tuo labai susidomėjau ir ėmiau ieškoti daugiau informacijos apie tai. Pirmoji mintis, šovusi man į galvą – tapti knygų fėja ir paslėpti knygas nepažįstamiesiems. Paraginta draugės užsisakiau lipdukų, priklijavau prie knygų ir kartu su ja ėmiau slapstyti jas įvairiose jaukiose Jerevano vietose“, – pasakoja ji.
Anot Hasmik, nepakartojamas jausmas, kai paslepi mėgstamą knygą, tikėdamasi, kad kas nors ją ras, smalsiai nužvelgs viršelį ir su tokiu pat užsidegimu, kokį juto ją perskaitęs, o vėliau paslėpęs žmogus, ims skaityti. Taip Hasmik tapo viena iš knygų fėjų Armėnijoje, kurioje ši veikla vis populiarėja. Kuomet persikėlė į Lietuvą, ji nusprendė, kad būtų puiku šią idėją perkelti ir į mūsų šalį bei skatinti knygų skaitymo kultūrą ir čia.
Lietuvoje – visiška naujiena
Knygų fėjos Lietuvoje „gyvena“ visai neseniai. Pirmąją knygą Hasmik paslėpė rugsėjo pabaigoje. Tuomet visiškai niekas apie tokias knygų slėpynes nežinojo. Dabar armėnė jau yra paslėpusi devynias knygas, tik trys iš jų – rastos.
„Manau, kad tai nėra prastas rezultatas, turint minty, kad Lietuvoje tai yra nauja. Radę knygas žmonės parašė savo įspūdžius – jie buvo sužavėti ir džiaugėsi sužinoję, kad Lietuvoje „apsigyveno“ knygų fėjos“, – džiaugiasi Hasmik. Socialiniame tinkle „Instagram“ jau startavo ir oficialus knygų fėjų Lietuvoje puslapis (bookfairies-lithuania – angl.). „Kiekvienas gali sekti mūsų puslapį ir sužinoti daugiau apie tai, kur slepiasi naujos knygos Lietuvoje. Visi knygų mylėtojai gali užsukti ir į oficialų „The Book Fairies“ tinklalapį www.ibelieveinbookfairies.com ir „bookfairiesworldwide“ „Instagram“ tinkle“, – ragina Hasmik.
Oficialiais duomenimis, knygų fėjų veikla šiuo metu įtraukusi daugiau kaip 9000 žmonių, kurie knygomis dalijasi daugiau kaip 100 šalių.
„The Book Fairies“ iniciatyva startavo 2017-ųjų kovą Didžiojoje Britanijoje, Londone. Hasmik pasakojimu, knygų fėjomis tampa žmonės iš viso pasaulio, jie dalijasi skaitymo džiaugsmu palikdami knygas viešose vietose, kad kiti skaitytojai jas rastų.
„Dažniausiai būna paliktas ir raštelis, o ant knygos viršelio priklijuojamas specialus lipdukas. Knygos surandamos, perskaitomos ir paslepiamos vėl“, – apie dalijimąsi knygų skaitymo džiaugsmu pasakoja ji.
Dažniausiai būna paliktas ir raštelis, o ant knygos viršelio priklijuojamas specialus lipdukas. Knygos surandamos, perskaitomos ir paslepiamos vėl, – apie dalijimąsi knygų skaitymo džiaugsmu pasakoja ji.
Pasak Hasmik, „The Book Fairies“ idėja paprasta: yra žmonės, mėgstantys skaityti ir dalintis tuo, ką patys jau perskaitė. „Šie du dalykai susijungia į „The Book Fairies“ idėją. Taip žmonės gauna galimybę užklijuoti lipduką ant perskaitytos knygos, paslėpus raštelį joje, perrišti ją kaspinu ir nustebinti ką nors, kas ras ją netikėtoje vietoje!“ – kalba Hasmik.
Knygų fėjos gali gyventi bet kur: jų neriboja šalys, transportas ar kiti kriterijai. Kiekvienas norintis dalintis knygų skaitymo džiaugsmu, gali gauti specialių lipdukų (jų galima užsisakyti oficialiuose tinklalapiuose) ir tapti viena iš knygų fėjų. „Jei mėgstate skaityti, apsidairykite atidžiau – gal kažkur šalia paslėpta knyga jums?“ – nusišypso armėnė.
Mėgsta skaityti
Pati Hasmik taip pat mėgsta skaityti. Ji tiesiog negali be knygų! Būtent jos suryja didelę dalį jos laisvalaikio. „Mėgstamiausi mano rašytojai – Theodore'as Dreiseris ir Erichas Maria Remarque'as. „Išskirčiau knygas „Amerikos tragedija“, kurią parašė Th.Dreiseris ir amerikiečio Ray Bradbury „451“, – įvardija Hasmik.
Šiuo metu ji Lietuvoje bando išpopuliarinti „The Book Fairies“ ir ieško darbo. „Privalau laukti keturis mėnesius, kol gausiu laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir kol kas legaliai dirbti negaliu. Labiausiai norėčiau rasti darbą administravimo ar paslaugų srityje, nes turiu nemažai patirties – dirbau viešbučio administracijoje, taip pat esu ragavusi ir kitokio administracinio darbo“, – sako Hasmik.
Lietuva armėnei patinka – žavi žaluma, turtingi miškai, ežerai, upės. Gamta piešia nuostabius peizažus. „Neseniai sužinojau, kad Lietuva laikoma viena iš žaliausių šalių Europoje. Įsitikinau tuo“, – šypsosi ji. Vienintelis dalykas, kuris Hasmik nepatinka – tai šaltis, nors ir prie jo jau pamažu įpranta. Tiesa, vis dar užklumpa didžiulis namų ilgesys. „Mūsų šalys turi skirtingas tradicijas ir mentalitetą. Pasiilgstu kiekvienos gatvės, kiekvienos Armėnijos skulptūros, tačiau labiausiai savo tėvų“, – ilgesingai užbaigia ji.
