2016-02-24 11:37

Metaforomis apipintas pasakojimas apie berniuką Bruną, kuris išmoko skristi

Jurgita Lūžaitė-Kajėnienės
N. Terranova ir O. Amit. Brunas berniukas, kuris išmoko skristi/ vertė T. Gudelytė. – Vilnius: Mažoji raidė, 2015. 40 p.
Knygos viršelis
Knygos viršelis / Leidyklos „Mažoji raidė“ nuotr.
Temos: 2 Literatūra Knygos

Žinot, yra dalykų, kurie patinka daugumai, ir yra tokių, kurie patiks ne visiems. Taip ir su knygomis. Ši knyga išskirtinė, ji ne tiek kad ne visiems patiks, bet ne visiems gal bus suprantama. Jai suvokti ir ją priimti reikia laiko, žinių ir noro. Tam, žinoma, padėti galės pabaigoje esantis knygos autorės palydėjimas. Čia ji poetiškai bando perteikti B.Šulco gyvenimo ir kūrybos kelionę.

Knyga metaforiška, labai subtili ir paslaptinga, kaip ir paties rašytojo B.Šulco kūryba. Ne, ne – ne jis šią knygą parašė, tai knyga – apie jį patį. Tik dar mažą berniuką, kuris jau nuo mažumės buvo išskirtinis. Ne vien todėl, kad jo galva buvo labai didelė, bet ir dėl to, kad turėjo ypatingą, kitokį tėtį, ir dėl to galėjo pasaulį matyti visai kitaip. Dėl to užaugo kitoks, matė tokias smulkmenas, kurių kiti gal nė nepastebėtų.

Knyga pelniusi ne vieną apdovanojimą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą