Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 spalio 10d. 11:31

„Metų knygos“ komisijos pirmininkė N.Butnoriūtė: klaidos pripažinimas nebuvo priimtas vieningai

Neringa Butnoriūtė
Ramintos Karčiauskaitės nuotr. / Neringa Butnoriūtė
Neįtraukus Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ į „Metų knygos rinkimų“ penketuką, visuomenėje kilo arši diskusija. Neseniai paskelbtas pranešimas, kuriame teigiama, kad komisijos nariai pripažįsta klaidą, tačiau romano į penketuką vis tiek neįtrauks.

Išplatintame pranešime matyti, kad komisijos retorika pasikeitė. Iš pradžių teigta, kad į penketuką K.Sabaliauskaitės romanas neįtrauktas, nes kol kas pasirodė tik pirmoji dalis.

Dabar pateikiami kiti argumentai: „Nepateisintus aukštus lūkesčius po ankstesnės autorės kūrinių „Silva rerum“ serijos, kai „sunkiasvorė idėja realizuojama monotonišku pasakojimu, istorinės figūros biografija tampa tik pretekstu istoriniam fonui ir autentiška medžiaga nustelbiama bendrybių“. Kiti minėjo „perteklinį teksto vulgarumą“, pastebėjo „netolygų santykį tarp istorinio ir šiuolaikinio kalbos stilių“.

N.Butnoriūtė: „Skatinama abejoti prestižinio konkurso standartais“

Tai, kokią įtaką komisijos retorikos pasikeitimui turėjo LRT, komentavo kritikė, komisijos pirmininkė Neringa Butnoriūtė: „Svarstant „Metų knygos rinkimų“ penketukus visada kyla diskusijų apie knygas ir pasirodo skirtingų nuomonių, kas yra visai normalu. Bet ne kiekvieną kartą situacija pakrypsta į pasiūlymą persvarstyti.“

Anot jos, techninės klaidos pripažinimas komisijos narių nebuvo priimtas vieningai: „Aš ir pati svarsčiau alternatyvą atsistatydinti, bet atrodo, kad prestižiniame konkurse prasmingiau ieškoti išeities drauge, todėl komisija priėmė teigiamą sprendimą. Reikėtų pastebėti tai, kad dėmesio sulaukęs atvejis parodo plačiau besikerojantį industrijos požiūrį į literatūros vertintoją kaip paveikiamą, paklusnų. Atrodo gėdinga, kad tokioje šviesoje viešai norima perkonstruoti literatūros suvokimo ribas, patį vertės suvokimą pagal kitų ambicijų primestą schemą, kurioje nebūtinai yra vietos objektyviam žvilgsniui ir netgi skatinama abejoti prestižinio konkurso standartais.

Iš tiesų, tokios situacijos nesusiklostytų, jeigu nesikeistų literatūros laukas ir jo padėtis, nebūtų literatūrologų bendruomenės pasyvumo. Sakyčiau, kad toks beprecedentis atvejis, besivadovaujantis aukštos literatūrinės vertės kriterijais skatina veikti aktyviau – čia kalbu apie save ir kviečiu tą daryti kitus kolegas“, – sakė komisijos pirmininkė.

Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad skaitytojai visada turi galimybę turėti savo savarankišką santykį su knygomis, nesvarbu, kaip pakrypsta konkursas: „Mes taip pat kviečiame pažinti ir tuos kūrinius, kuriuos skirtingų požiūrių ekspertai atrenka ir pasiūlo tų metų dėmesio vertas knygas.“

Paklausta dėl kokių priežasčių pasikeitė komisijos retorika, N.Butnoriūtė atsakė: „Šis romanas buvo svarstytas. Tačiau pirmasis atsakymas, atkreipęs dėmesį į situaciją, kuomet atsiranda ciklinių pasakojimų, nėra dažnas. Galbūt kitose kategorijose esama ciklais išeinančių romanų ir jie yra skirtingo pobūdžio. Ši problema mums atrodė svarbi, tačiau matome, kad tai daugina ir beprasmių interpretacijų, todėl knyga buvo persvarstyta dar kartelį.“

Knygos „Petro imperatorė“ viršelis
Knygos „Petro imperatorė“ viršelis

Anot N.Butnoriūtės, į penketuką išrinkti kūriniai yra savarankiškos ir originalios komisijos ekspertų išrinktos knygos. Deja, šiuo metu jos negauna dėmesio.

Kritikė teigia, kad turėtų keistis nuostatai, kuriuos peržiūrės patys organizatoriai ir rengėjai: „Mūsų pasiūlymas įtraukti nuostatą, nurodančią, kaip žiūrėti į kelias dalis turinčius leidinius, kelia papildomą klausimą apie naujus reiškinių fenomenus. Turbūt patys steigėjai susirinkę kalbės daugiau, pasikvies ekspertus. Tikiuosi, visa tai vyks artimiausiu metu.“

Ar komisijos sudėtis keisis, kritikė nežino, tačiau pakviesta kaip ekspertė tikrai dalyvautų.

„Nenorėčiau komentuoti papildomai šio atvejo, nes pagrindinis komisijos darbas yra komentuoti tai, kas jau yra tuose penketukuose, ir tą norėtųsi toliau daryti. Jau apsistokime ties viešu pranešimu, kuriame pasakyta pakankamai daug, ir to užteks“, – teigia ekspertė.

LRT: į komisijos narių darbą „nesikišo ir nesikiš“

15min pasiteiravo ir „Metų knygos rinkimų“ partnerio LRT, kokią įtaką jie darė komisijos darbui.

„Po šių metų komisijos sprendimo kilus aktyvioms diskusijoms dėl prozos penketuko, LRT atstovai nusprendė susitikti su vienais iš akcijos organizatorių – Martyno Mažvydo biblioteka – ir pasikalbėti apie šio konkurso nuostatus, nes po viešų ir skirtingų konkurso komisijos narių pasisakymų tapo neaišku, kokiais kriterijais remiantis yra atrenkamos knygos ir ar vadovaujamasi patvirtintais konkurso nuostatais“, – rašoma LRT atsakyme.

Paklausus, ar darė spaudimą komisijos ekspertams bei kišosi į jų sprendimus, LRT atsakyme teigiama: „Mes, kaip visuomeninis transliuotojas, pasisakome už visapusišką skaidrumą. Visada sieksime, kad kartu su LRT organizuojamos akcijos visuomenei nekeltų abejonių dėl šališkumo ir neprofesionalumo, o kai tokios abejonės kyla, jaučiame pareigą rasti atsakymus į užduodamus klausimus. Tačiau į komisijos narių darbą ar ekspertų atranką LRT niekada nesikišo ir nesikiš.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LRT
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LRT

Anot LRT atsakymo, per susitikimą su Martyno Mažvydo bibliotekos, Kultūros ministerijos, kitų akcijos organizatorių ir ekspertų komisijos atstovais, jie išsakė poziciją: „Į visuomenei keliamus klausimus turi būti atsakyta, konkurso nuostatai turi būti prieinami viešai, komisija turi jų laikytis, o kriterijai – kuriuos komisija turi teisę pasirinkti pati – paskelbti.“

„Matydami skaitytojų ir rašytojų bendruomenės susipriešinimą, pasiūlėme susėsti ir pasikalbėti, ar visos konkurso taisyklės yra aiškios, ar nenutolta nuo akcijos tikslų – skatinti visuomenę daugiau skaityti, o kartu – atrasti vertingiausią, įdomiausią lietuvių literatūrą, kurti dialogą tarp literatūrologų ir visos skaitančiųjų bendruomenės. Sutarta, kad akcijos organizatoriai kitąmet peržiūrės seniai neatnaujintus konkurso nuostatus, juos iš anksto paskelbs viešai“, – teigiama LRT atsakyme.

„Tikimės, kad kartu su Kultūros ministerija, Martyno Mažvydo biblioteka bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija tęsime šią prasmingą akciją – nesinorėtų, kad jai būtų mestas šešėlis dėl procedūrinių neatitikimų ar skaidrumo stokos“, – atsako LRT.

„Metų knygos“ nominantai

Prozos suaugusiesiems kategorijoje atrinktas Marijaus Gailiaus romanas „Oro“, Virginijos Kulvinskytės „Kai aš buvau malalietka“, Vido Morkūno „Pakeleivingų stotys“, Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“ ir Jurgos Tumasonytės „Undinės“.

Poezijos kategorijoje į geriausiųjų penketuką pateko Vaivos Grainytės poezijos rinkinys „Gorilos archyvai“, Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“, Vytauto Kazielos „Alyvmedžiai“, Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro Kambarys“ ir Alvydo Šlepiko „Mano tėvas žūsta“.

Į vaikų knygų penketuką atrinktas Dalios Karpavičiūtės iliustruotas Tomo Dirgėlos pasakojimas „Benas – sapnų siuvėjas“, taip pat D.Karpavičiūtės iliustruota Vytauto V.Landsbergio „Pūkis karalius“, Jurgos Šulskytės iliustruota Pauliaus Norvilos „Strykt pastrykt!“ Vandos Padimanskaitės iliustruota Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“ bei Jurgos Šarmavičiūtės iliustruota Dovilės Zavedskaitės pasaka „Lietus ir skafandras“.

Dėl geriausios knygos paaugliams titulo varžosi Ilonos Ežerinytės „Skiriama Rivai“, Vytauto V.Landsbergio „Žalčių karalienė“, Ingos Dagilės iliustruota pažintinė Audronės Meškauskaitės ir Aurinos Venislovaitės knyga „Istorijos skanėstai“ bei Kotrynos Zylės romanas „Sukeistas“.

Savo balsą už nominuotas knygas skaitytojai gali atiduoti čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu