Po 1863-ųjų sukilimo, Rusijos imperijos valdžiai uždraudus skaityti ir leisti spaudinius lotynišku raidynu, tokie raštai buvo pradėti leisti Mažojoje Lietuvoje bei Prūsijoje. Keturis dešimtmečius spaudą į Lietuvą gabeno ir platino knygnešiai.
Vienas ryškiausių to meto veikėjų J.Bielinis, per 31 veiklos metus vienas ar su talkininkais per sieną pergabenęs ir išplatinęs beveik pusę visų Mažojoje Lietuvoje išleistų spaudinių. Jis įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto knygnešių draugijai, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą.
J.Bielinio garbei jo gimimo dieną, kovo 16-ąją, minima Knygnešių diena. 2004 m. knygnešystė, įvertinus jos unikalumą, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.
