R.A.Bieliauskienės monografija skirta pirmosios kartos profesionalaus Panevėžio teatro aktoriaus ir režisieriaus J.Aleknos kūrybai. Anksti miręs talentingas aktorius, J.Miltinį nušalinus nuo pareigų, buvo ir teatro vyriausias režisierius. Kūrybinga J.Aleknos asmenybė neapsiribojo vien teatro scena. Kaune baigęs Keramikos mokyklą tęsė dailininko praktiką: liejo akvareles, kūrė gipsinius bareljefinius portretus. Jo sukurta N.Gogolio skulptūra inspiravo mieste pervadinti Smėlynės gatvę, kurioje gyveno pats aktorius, į minėto žymaus rusų rašytojo vardą.
Monografijoje atsiveria plati Lietuvos kultūros tapsmo panorama prieškaryje – gimtajame Kubiliūnų kaime, pasakojama apie giminės pradžią, beveik išnykusį Jokūbaičių kaimą, kalbama apie Jaunųjų ūkininkų ratelių ir Žiemos ūkio mokyklas, kurių veikloje J.Alekna aktyviai dalyvavo. Nemažai dėmesio skiriama Grinkiškio šviesuoliui, mokyklos direktoriui Jonui Poderiui ir jo nuveiktiems darbams.
Knygoje ypač plačiai atskleidžiama Panevėžio kultūrininkų veikla prieškaryje („Aido“, „Dainos“ ir kitų draugijų veikla, personalijų portretai). Bandoma įminti mįslę: kodėl profesionaliam teatrui kurti pasirinktas Panevėžys.
Patikslinamas Panevėžio teatro priešistorinis etapas: jaunų žmonių sambūris Kaune ir Darbo rūmuose. Atveriami karinio laikotarpio Panevėžio dramos teatro pirmųjų dviejų dešimtmečių veiklos puslapiai, taip pat Biržų teatro kūrimo pradmenys.
Monografija parašyta naudojantis gausia archyvine medžiaga, autentiškais atsiminimais, kultūrologinėmis įžvalgomis. Iliustruota archyvinėmis nuotraukomis. Knygos vertė kuriama pateikiant unikalią Lietuvos dailininkų Panevėžio teatro žmonių portretų, J.Aleknos akvarelių, bareljefinių portretų reprodukcijų kolekciją.
