Dabar populiaru
Publikuota: 2013 spalio 14d. 10:36

Naujas Elenos Karnauskaitės eilėraščių rinkinys išrašytas iš gyvenimo

Knygos viršelis
Rašytojų sąjungos leidyklos nuotr. / Knygos viršelis

Elena Karnauskaitė – poetė, eseistė, pedagogė, gyvenanti ir kurianti pajūryje, šiemet išleido jau šeštąjį eilėraščių rinkinį „Užpustomi“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Pasak rašytojo Gintaro Grajausko, Elena Karnauskaitė rašo iš gyvenimo – rašydama nepozuoja, negrąžo rankų, nedemonstruoja žaizdų. Kai gerai žinai, ką sakai, nėra ko rėkauti. Toks yra ir naujas eilėraščių rinkinys – ramus, tvirtas, iš savęs išrašytas.

Naujienas apie knygas, konkursus ir naujausių knygų recenzijas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia. 

Rinkinyje „Užpustomi“ svarbus bėgančio laiko pojūtis. Poetinis pasaulis skleidžiasi ne tik įprastiniame praeities – dabarties – ateities tekėjime, bet ir vertikalėmis – amžinybės fone, jūros artumoje. Todėl galbūt apie šį Elenos Karnauskaitės rinkinį rašiusiam Gintarui Grajauskui pirmoji kilusi asociacija buvo apie smėlį: „Užpustomi“ – kažkodėl visai ne sniegas, ne žiemos anestezija. Veikiau amžinos vienišiaus dykros, veikiau smėlis – lėtas ir nepermaldaujamas, keliaujantis drauge su mėginančiu pereiti savąją dykumą. Skaitant Elenos „Užpustomus“, aišku: jai yra tekę pastovėti po pačiu šito milžiniško smėlio laikrodžio kakleliu. Ir todėl tai eilėraščiai, kurie kalba – apie žmogų, kuris juos parašė, ir apie žmogų, kuris juos skaito. Tai bene geriausia, ko iš eilėraščių galime laukti“.

Sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Artūras Tereškinas Elenos Karnauskaitės eilėraščius vertina kaip refleksyvius kultūros tekstus, klausiančius esminių dabarties klausimų: koks yra gyventinas moters gyvenimas? Ko ilgėtis tada, kai visko trūksta – ir laiko, ir meilės, ir didelių miestų, ir ateities? Kaip išgyventi kasdienybę, kurioje vis mažiau vietos vaizduotei ir fantazijai? Šioje knygoje apie visa tai ir dar daugiau – savitai, netikėtai, skirtingai.

Elena Karnauskaitė (g. 1964) – poetė, eseistė, pedagogė. Studijavo lietuvių bei prancūzų kalbas Vilniaus universitete, studijų metais dalyvavo universiteto literatų būrelio veikloje, kuriam tada vadovavo Marcelijus Martinaitis. Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Briedė jūroje“ išleido 1990 metais. Po to sekė eilėraščių rinkiniai „Tiltas iš pelenų“ (2000), „Iš smilčių“ (2004), „Pasaulio krašte“ (2008), „Ahrenshoopo sąsiuvinis“ (2009). 2012 metais poetė „debiutavo“ kaip eseistė su esė knyga „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Sveikata

„Susitikime lauke“