Interneto knygynas patogupirkti.lt atrinko naujausius ir ryškiausius asmeninio tobulėjimo leidinius, kurie neabejotinai ras vietą jūsų skaitymų sąraše – nesvarbu, ieškote ramybės, įkvėpimo ar konkrečių įrankių pokyčiams.
Mark Nepo „Pabudimo knyga“
Kartais didžiausia kliūtis kelyje į gyvenimo pilnatvę yra ne išoriniai iššūkiai, o mūsų pačių neryžtingumas ir negebėjimas visiškai būti čia ir dabar. Strigimas pusiaukelėje, kai nesame nei iki galo vieni su savimi, nei atviri kitam žmogui, atveria giliausios vienatvės jausmą.
Šis amerikiečių poeto, filosofo ir vėžį įveikusio autoriaus Marko Nepo kūrinys gimė iš asmeninės sielos kelionės bei dešimtmečius kauptos patirties dvasingumo srityje. Knygoje persipina poetinė kalba, gilios gyvenimiškos įžvalgos ir kiekvienai dienai skirti praktiniai dvasiniai pratimai, padedantys atgauti vidinę ramybę net tuomet, kai aplinkinis pasaulis atrodo priešiškas ar nesąžiningas.
„Pabudimo knyga“ – tai dvasinis dienoraštis ir kartu kvietimas iš naujo įsimylėti kasdienybę, atrandant nepaprastą išmintį pačiuose paprasčiausiuose patyrimuose. Ši knyga veikia kaip švelnus gidas, padedantis susitaikyti su esamu momentu ir pabusti šviesesniam, sąmoningesniam gyvenimui.
James Muldoon „Meilės mašinos“
Ar esate pasiruošę patikėti savo jautriausias paslaptis ir romantinius troškimus skaitmeniniam kodui? Štai kuo šiandien gyvena milijonai: dirbtinis intelektas nebeišpildo vien tik darbinių užduočių – jis glaudžia, guodžia, tampa draugu ar net pakeičia romantinį partnerį. James Muldoon knygoje „Meilės mašinos“ neria tiesiai į šio naujojo reiškinio verpetą ir atskleidžia, kaip vadinamoji „vienatvės ekonomika“ pelnosi iš mūsų pamatinio noro būti išklausytiems.
Vietoj sausų teorijų čia išgirsite realias istorijas, programuotojų užkulisius ir atvirus vartotojų išpažinimus. Autorius atskleidžia, kokie rinkodaros triukai verčia mus prisirišti prie algoritmų, ir verčia sunerimti: ar skaitmeninis intymumas iš tiesų gydo vienatvę, ar tik dar labiau atitolina mus vienus nuo kitų? Tai provokuojantis, itin šiuolaikiškas žvilgsnis į pasaulį, kuriame jausmai tampa skaitmenine preke.
Gary Stevenson „Prekybos žaidimai. Mano išpažintis“
Gary Stevenson, tapęs pelningiausiu banko prekiautoju, pasakoja atvirą ir šokiruojančią istoriją apie sistemą, kurioje didžiausias pelnas slypi lažybose dėl gilėjančio visuomenės skurdo ir ateinančių ekonominių krizių.
Svaiginanti sėkmė, nemiegotos naktys ir trilijonas dolerių, kasdien pratekantis pro gabaus matematiko rankas – iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip svajonės išsipildymas berniukui iš skurdaus Rytų Londono rajono. Tačiau už blizgaus finansų pasaulio fasado slepiasi tamsi realybė, kurioje ribinės asmenybės tampa kolegomis, o laimėjimas palaipsniui virsta trikdančiu pralaimėjimu.
Knygoje „Prekybos žaidimai. Mano išpažintis“ autorius demaskuoja taisykles žaidimo, iš kurio beveik neįmanoma pasitraukti nepaaukojus savo sveiko proto ar moralinių vertybių. Pasauliniu bestseleriu tapęs kūrinys kelia pamatinį klausimą apie tai, kur ištirpsta riba tarp troškimo prasimušti ir gebėjimo sustoti, kai laimėtas auksinis bilietas pradeda griauti patį žmogų.
Susan David „Emocinis lankstumas: kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti”
Kodėl vieni žmonės po sunkių gyvenimo smūgių greitai atsitiesia, o kiti ilgam įstringa savo abejonėse, pyktyje ar baimėje? Atsakymas slypi ne aklame pozityvume ir ne streso vengime, o gebėjime lanksčiai priimti viską, kas vyksta viduje. Žinoma Harvard medicinos mokyklos psichologė Susan David knygoje „Emocinis lankstumas: kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti“ griauna mitą, jog laimingiems žmonėms tiesiog neskauda. Daugiau nei du dešimtmečius tyrinėjusi žmogaus elgseną, autorė įrodo: sėkmę ir ramybę nulemia tai, kaip mes bendraujame su savo pačių mintimis.
Nereikia slopinti liūdesio ar apsimesti, kad viskas gerai – emociškai lankstūs žmonės drąsiai pasitinka sunkius jausmus, juos išklauso ir... leidžia jiems pasitraukti. Remdamasi išsamiais moksliniais tyrimais bei ilgamete konsultavimo patirtimi, S. David pateikia praktinį metodą, kuris padės derinti kasdienius veiksmus su asmeninėmis vertybėmis, nustoti kariauti su savimi ir išnaudoti tikrąjį potencialą net ir pačiose netikėčiausiose situacijose.
Marta Martínez Novoa „Geros mergaitės sindromas. Apie norą įtikti visiems ir drąsą būti savimi”
Siekis įtikti aplinkiniams, nuolatinis prisitaikymas ir baimė ištarti tvirtą „ne“ – patirtys, pažįstamos daugeliui, tačiau būtent moterys su šiomis vidinėmis kovomis susiduria dažniausiai. Nuo mažumės diegtas lūkestis būti „gerai“ ir nekelti problemų užaugus dažnai viršija sveiko gerumo ribas ir tampa sekinančiu elgesio modeliu.
Ispanų psichologė ir psichoterapeutė Marta Martínez Novoa savo bestseleriu tapusioje knygoje „Geros mergaitės sindromas. Apie norą įtikti visiems ir drąsą būti savimi” kviečia pažvelgti į šio elgesio šaknis ir suprasti, kad nenuilstamas rūpinimasis kitais savo pačios sąskaita nėra asmeninis trūkumas, o tiesiog išsiugdytas savisaugos mechanizmas.
Remdamasi ilgamete terapine patirtimi, autorė paaiškina atskyrimą tarp tikrojo egoizmo ir būtino rūpinimosi savimi, padeda atpažinti perteklinį atsakingumą bei suteikia aiškių gairių, kaip susigrąžinti pasitikėjimą savo sprendimais.
Neville Goddard „Sąmonės galia”
Žymus XX amžiaus metafizikos mąstytojas Neville Goddard knygoje „Sąmonės galia“ pakerta įprastą suvokimą apie priežasties ir pasekmės ryšį. Jis atsisako idėjos, kad žmogus yra tik pasyvus aplinkybių stebėtojas, ir iškelia idėją, kad pati žmogaus sąmonė – jo vaizduotė, mintys bei giliausi įsitikinimai – yra pirminė medžiaga, iš kurios audžiama fizinė realybė.
Šiame dvasiniame traktate autoriumi tampate jūs pats. Autorius ragina atpažinti žmogaus sieloje slypintį dieviškąjį kūrybinį pradą ir sustoti bėgus paskui išorinius pokyčius. Vietoj to, jis kviečia atlikti vidinę revoliuciją: patirti ir išgyventi trokštamą būseną čia ir dabar, lyg ji jau būtų tapusi faktu. Kupina nesenstančios filosofinės išminties ir metafizinių pratimų, ši knyga tampa giliu kvietimu prisiimti absoliučią atsakomybę už savo mintis bei suvokti, jog ribos tarp to, ką mąstome, ir to, ką išgyvename, iš tiesų niekada nebuvo.
Baek Sehee „Noriu mirti, bet noriu ir tokpokių“
Tarp nepriekaištingo išorinio gyvenimo ir viduje verdančios tamsos dažnai driekiasi tyli, sekinanti praraja. Pietų Korėjos autorė Baek Sehee atvirai atveria duris į savo kasdienybę su distimija – lėtine, paslėpta depresijos forma, kuri leidžia dieną šypsotis darbe, o vakare subyrėti į šukes. Šioje pusiau memuarų, pusiau savianalizės knygoje autorė sudėjo dvylikos savaičių pokalbių su savo psichiatru įrašus, nebandydama nieko papuošti ar pavaizduoti stipresne, nei jaučiasi iš tiesų.
Kūrinio „Noriu mirti, bet noriu ir tokpokių“ šerdis – keistas, bet itin tikroviškas humanizmas, telpantis pačiame pavadinime. Net kai apima visiška tuštuma ir beprasmybė, noras paskanauti mėgstamo gatvės maisto – aštrių ryžių virtinukų – išlieka gyvas, primindamas, kad žmogaus siela yra sudėtinga ir prieštaringa. Tai jautrus, netobulas ir itin skaidrus gidas visiems, kurie pavargo vaidinti, jog viską kontroliuoja, ir ieško vilties pačiuose smulkiausiuose kasdienybės blyksniuose.
Mark Tigchelaar, Oscar de Bos „Dėmesio valdymas. Kaip susikaupti mus blaškančiame pasaulyje”
Kodėl dienos pabaigoje jaučiatės visiškai išsekę, nors pagrindiniai darbai taip ir liko nepaliesti? Pasirodo, kiekvienas pranešimo garsas ar greitas žvilgsnis į telefoną iš tiesų trumpam sumažina mūsų IQ ir išderina smegenų veiklą. Olandų psichologo Mark Tigchelaar ir mokymų eksperto Oscar de Bos knyga „Dėmesio valdymas. Kaip susikaupti mus blaškančiame pasaulyje“ siūlo praktišką gelbėjimosi ratą visiems, skendintiems elektroniniuose laiškuose, nesibaigiančiuose pranešimuose ir triukšmingų biurų chaose.
Šis Nyderlandų bestseleris neskaitys nuobodžių paskaitų apie visišką technologijų atsisakymą. Vietoj to, autorius neuromokslu grįstus atradimus paverčia lengvai pritaikomais kasdieniais įpročiais: nuo protingo darbo savaitės planavimo iki tikro, smegenis atstatančio poilsio. Tai žaismingas, labai konkretus ir neįkainojamas vadovas kiekvienam, norinčiam susigrąžinti kontrolę už savo laiko bei minčių – ir pagaliau nuveikti tai, kas iš tiesų svarbu.
