Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 18d. 11:00

Naujos poezijos perspektyvos: viena įdomiausių estų poečių – raganiškoji Triin Paja

Triin Paja
Asmeninio albumo nuotr./ 15min nuotr. / Triin Paja

Triin Paja – viena įdomiausių jaunosios kartos estų poetų. Triin gyvena nedideliame kaimelyje, gamtos apsuptyje. Rašo angliškai ir estiškai, yra apdovanota literatūros premijomis už poeziją ir vertimus. Anot Dovilės Kuzminskaitės, „ji labai siužetiška, o jos tekstuose atsiskleidžia kone raganiškas pasaulis“.

- Triin Paja, vertė Aistis Žekevičius

Daina

kūnas yra daina kurią dainuoja kraujas

kažkas dainuoja ir naktį

naktį kažkas švyti

lyg baltas juodojo gandro skeletas:

tai ji juokiasi mat žino

su kuo mylėsis

kai bombarduos kaimą

nors laukais eina liesi it beržai kūnai

ji atpažįsta

ir pajunta ore tvyrantį

samanišką mylimojo liežuvio kvapą

jos oda tokia jautri

kad koją apsivijusi vijoklinė rožė

tampa spygliuota viela

*

nežinome kuo tapo jos plaukai – krauju ar ugnimi

žinome kad kūnas tapo sodu

sudegusios jos kiaulpienių šaknys kvepėjo

žolelių arbata

atėję kareiviai

ne gandrai

savo kanopomis trypė jos vijoklines rožes

ir gėrė arbatą

gėrė ir ją

- vertė Dovilė Kuzminskaitė

Viduje

„Skaudžiausias būties momentas yra prisiminimai apie ateitį“

Søren Kierkegaard

mano negimusių vaikų pirštai yra balandos žiedeliai

jie turi balsą: lyrauodegiai mėgdžiojantys žmogaus kalbą

ir išmaldos prašančios moters žiopčiojanti burna

nebyliai

prasivėrusi ir užsivėrusi

Tammesaare parke

jie turi akis: besileidžiantys kikiliai

jie įrašyti į sparnų archeologiją

jie turi kūną: šventojo paveikslas ant kažkieno palangės

aš visad einu

Magasini gatve

bijodama sustoti bijodama prisiminti

savo negimusių vaikų šifono blakstienas

vaike tu nesudygsi – ne kūne ne burnoje ne kamiene

vien tamsi grybiena kirba po mano žieve

vaike tavęs niekad nepaskandins pelkėje

bet tavo šešėlis srūva su mano krauju

veikiausiai esi lelijos šakelė

kurią atsinešiau į savo guolį

ir kalbinau vėlų vakarą

kitą rytą nuvytusi

ant mėlynos pagalvės

kambaryje tamsiame

kaip rankomis iškastas kapas

Šventa ugnis

mieste sudegė pianinas

dainavo karšti pelenai

muzikos buvo pilna visur net skubrių raišo vyro

žingsnių čiuženime

to miesto gamykloj merginos mirkė degtukų galvutes

fosfore kol jų kūnuose sudygo kaulų vėžys

o žandikauliai išporėjo

tam mieste kurį iškasei manyje o tavo delnai

prisipildė rubinų

pavadinau juos savo vaikais

klausydama kaip berniukai

šveičia nuo gatvių tūkstančių arklių mėšlą

kai kurios gatvės buvo tokios siauros

kad norint praeiti tekdavo susiliesti

prisilietimas mus jungiantis audinys

mirusiuosius vardu pašaukė vakarienės

o tai reiškė rausvus saulėlydžio skruostus

apgaulę kad gali būti geriau

muzika buvo visur

tereikėjo priglausti ausį prie mano pilvo

pienių pritvinkusio sodo

o tai reiškė kad gimda taip pat yra kapas

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

00:14
01:53
23:12

Esports namai

URBAN˙/