Sekite 15min Google
Karas – vienas seniausių ir kartu sudėtingiausių žmonijos istorijos reiškinių. Nuo pirmųjų ginkluotų susirėmimų iki šiuolaikinių konfliktų jis lydėjo civilizacijų raidą, griovė valstybes ir kūrė imperijas, keitė sienas, visuomenes ir žmonių likimus. Tačiau kodėl žmonės apskritai pradėjo kariauti? Kas paskatino bendruomenes griebtis ginklo ir žudyti vieniems kitus? Ar karų priežastys per tūkstančius metų iš esmės pasikeitė, o gal keitėsi tik jų pateisinimo būdai ir karo priemonės?
Šios knygos autoriai, tarp kurių nemažai profesionalių istorikų, neapsiriboja vien svarbiausių mūšių ir konfliktų atpasakojimu. Jie siekia pažvelgti į karą plačiau – kaip į politinį, ekonominį, socialinį ir technologinį reiškinį. Skaitytojui pasakojama, kodėl kilo konkretūs konfliktai, kokių tikslų siekė jų dalyviai, kaip buvo organizuojamos kariuomenės, kaip keitėsi karo strategija ir taktika, be to, kaip nauji išradimai iš esmės transformavo patį karybos pobūdį.
Žmonijos istorijos pradžioje konfliktų kildavo dėl pačių būtiniausių dalykų: vandens, maisto, medžioklės plotų ar saugios gyvenamosios vietos. Susikūrus pirmosioms valstybėms, imta kovoti dėl derlingų žemių, prekybos kelių ir gamtos išteklių, politinės įtakos bei valdžios.
Senovės imperijos plėtė savo teritorijas, Viduramžiais karams pateisinti dažnai buvo pasitelkiama religija, o moderniaisiais laikais smurtą ir agresiją imta grįsti komunistinėmis, nacistinėmis ar kitokiomis ideologinėmis doktrinomis. Tačiau, nepaisant skirtingų laikotarpių ir ideologijų, daugelio karų esmėje galima įžvelgti panašius siekius: užgrobti teritoriją ar išteklius, įtvirtinti dominavimą, primesti savo valią kitam.
Kartu su žmonija keitėsi ir pats karas. Akmeninius ginklus bei kuokas pakeitė ietys, lankai ir kalavijai, vėliau – parakas ir šaunamieji ginklai. Tobulėjant technologijoms, mūšio lauką papildė artilerija, kulkosvaidžiai, tankai, aviacija ir povandeniniai laivai. Pirmajame pasauliniame kare pirmą kartą tokiu mastu panaudotos naujos naikinimo priemonės – nuo kulkosvaidžių ir cheminio ginklo iki tankų bei karo aviacijos – parodė, kokią griaunamąją galią gali įgyti industrializuotas karas. Antrajame pasauliniame kare ši galia dar labiau išaugo. Branduolinio ginklo atsiradimas suteikė galimybę akimirksniu sunaikinti ištisus miestus ir net iškėlė klausimą apie pačios civilizacijos išlikimą.
Tačiau „Karų istorija“ apima ne tik gerai žinomus Europos konfliktus. Knygoje pasakojama ir apie karus, vykusius kituose žemynuose, todėl skaitytojas gali susidaryti gerokai platesnį vaizdą apie karybos raidą ir skirtingų civilizacijų patirtį. Deja, karai nenugrimzdo į praeitį – jie vyksta ir šiandien. 2022 m. prasidėjusiai plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, apie kurią taip pat pasakojama šioje knygoje, kol kas nematyti pabaigos.
Knygoje skaitytojas susipažins su daugybe istorinių asmenybių – valdovų, karvedžių ir politikų, kurių sprendimai vienaip ar kitaip pakeitė istorijos eigą. Įvairius pasakojimus papildo gausi vaizdinė medžiaga: istorinės nuotraukos ir iliustracijos, žemėlapiai bei schemos, padedančios geriau suprasti aprašomų konfliktų mastą, eigą ir reikšmę.
Knygą iš anglų kalbos vertė Norbertas Venckevičius.