Sekite 15min Google
„Nors šiais metais festivalyje „Open books“ dalyvaus svečiai iš įvairių šalių, jų temos, idėjos neretai susišaukia ir atliepia svarbius šiuo metu pasaulyje vykstančius procesus. M.Énard'as ir P.Frankopanas skirtingais būdais – vienas grožinio pasakojimo kalba, o kitas iš istorinės perspektyvos kalba apie Vakarų ir Rytų sąveiką. Lenkų rašytoja Joanna Bator ne tik sukūrė įspūdingą sagą, bet ir pasakoja Lenkijos istoriją, kalba apie laisvės, saviraiškos siekį, festivalyje dalyvausiančios baltarusių rašytojos Juhasia Kaliada ir Hanna Jankuta pasakos apie laisvės, savųjų namų paieškas jau šiais laikais, o latvių rašytoja Z.Daudzina sugrąžins mus į netolimą praeitį, kai visi buvome įkalinti sovietiniame absurdo kalėjime“, – sako „Open books“ programos vadovas Audrius Ožalas.
Atvyksta Goncourt‘ų premijios laureatas
Didžiausia šių metų festivalio „Open books“ žvaigždė – pirmą kartą Lietuvoje viešėsiantis garsus prancūzų rašytojas M.Énard'as. Šį garbų svečią į Vilnių padeda atvežti festivalio partneris – Prancūzų institutas Lietuvoje.
„Kitoniškumas ir tai, kaip mes su tuo susitvarkome“, – taip vieną pagrindinių savo kūrybos temų apibrėžia šis rašytojas, akademikas, nemažai laiko praleidęs Artimųjų Rytų šalyse. Jo knygos persmelktos erudicija, garsiausią M.Enard‘o kūrinį „Kompasas“ galima skaityti kaip enciklopedinį kelionių po Rytus koliažą, persmelktą sapniškos, melancholiškos nuotaikos. Į savo ambicingus, didelio užmojo kūrinius jis įpina eseistikos, istorijos žinių, visa tai apgaubia poetiškais, subtiliais prisilietimais – jo kūryba tikras džiaugsmas išradingos prozos gurmanams.
M.Énard'as knygose paliečia svarbias mūsų visuomenės problemas, tapatybines dilemas. Pats rašytojas sako, kad jam svarbu atverti duris dialogui, skatinti empatiją, padėti suprasti, kad Europoje gali tilpti skirtingų tautų, religijų atstovai. Savo knygomis jis siekia padėti geriau suvokti Rytų ir Vakarų kultūrų ryšius. Rašytojas įsitikinęs: literatūra gali keisti ne tik žmones ir jų likimus – ji gali keisti pasaulį. Kitų kultūrų atstūmimas, tolerancijos mažėjimas, stiprėjanti radikaliųjų jėgų įtaka – tai šių dienų Europos aktualijos, ir apie tai taip pat bus kalbama renginyje su prancūzų rašytoju.
Už knygą „Kompasas“ rašytojas apdovanotas Goncourt‘ų premija. Kitas lietuvių kalba išleistas jo romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ apdovanotas licėjaus mokinių Goncourt'ų literatūros premija. Lietuvių kalba išleistas ir dar vienas jo romanas „Vagių gatvė“, kuris apdovanotas „Liste Goncourt / Le Choix de l'Orient“, „Prix littéraire de la Porte Dorée“ ir „Prix du Roman-News“ premijomis.
Susitikimas su M.Enard‘u vyks spalio 28 dieną 18.00 val. „Royal Theatre“ salėje, A. Jakšto g. 9. Pokalbį moderuos literatūros tyrinėtojas Vytautas Bikulčius.
Apdovanota rašytoja kalba apie kolektyvines traumas
Festivalyje viešės ir garsi lenkų rašytoja Joanna Bator, kurios knyga „Kartu, kartu“ neseniai pasirodė ir lietuvių kalba ir jau sulaukė didelio skaitytojų dėmesio. J.Bator – rašytoja, publicistė, akademikė, apdovanota prestižine „Nike“ premija, jos tekstai Lenkijoje iššaukia diskusijas, ji – ryškus balsas kalbant feministinėmis temomis.
J.Bator kūryba pasižymi daugiasluoksniškumu, gausybe metaforų, tirštumu, kalbos sodrumu, ji supina magiškojo realizmo poskonius su antropologiniu žvilgsniu, jos kūryboje yra ir gelmės, ir grotesko, ironijos. Lietuvių kalba pasirodęs romanas „Kartu, kartu“ – įsimenanti šeimos saga, kurioje pasakojama apie prarastas meiles, moterų laisvės troškimą, giminės istoriją ir to, kas nuslėpta, atskleidimą. J.Bator interviu metu yra sakiusi, kad jos didysis literatūrinis apsėdimas yra pasakoti apie iš vienos kartos į kitą perduodamas traumas.
Pati rašytoja teigė, kad kūriniu ji norėjo kalbėti ir apie giliai įsišaknijusį gėdos jausmą, kuris atima iš moterų balsą. Rašydama apie kolektyvines istorines patirtis ji kalba ir apie šių dienų Lenkiją, o taip pat ir kitas šalis, kuriose moterys irgi vis dar kovoja už teisę nubrėžti savo ribas. Jos knyga turėtų būti artima ir lietuvių skaitytojams – galima atrasti paralelių tarp mūsų šalies istorinių, kultūrinių patirčių ir to, kas rašoma J.Bator knygoje.
Susitikimas su J.Bator vyks pagrindinę festivalio dieną, spalio 24 d., Nacionalinėje dailės galerijoje. Pokalbį moderuos rašytoja Akvilina Cicėnaitė.
Viešės garsus britų istorikas
Festivalyje „Open books“ dalyvaus ir žinomas mokslininkas, Oksfordo universiteto pasaulio istorijos profesorius Peteris Frankopanas, kurio knyga „Šilko keliai“ visame pasaulyje sulaukė didžiulio susidomėjimo, o šiais metais pasirodė ir lietuvių kalba. Šiame kūrinyje autorius siūlo iš naujo permąstyti Vakarų ir Rytų santykius, jis keliauja ten, kur buvo civilizacijos kryžkelė, kur pasaulį išvydo didžiosios religijos, kūrėsi imperijos, vystėsi mokslas ir kultūra.
Knygoje jis pasakoja apie tinklą, jungiantį skirtingus regionus, žmones ir ekonomikas, pasakoja kaip vyko prekyba, žinių, idėjų sklaida. Ir tai – ne tik pasakojimas apie praeitį. Istoriko teigimu, vėl kyla iš Rytų į Vakarus vedantys Šilko keliai, ir tyrinėdami istoriją galime suprasti kitas valstybes ir visuomenes, kaip ir kodėl kiti priima sprendimus. „Čia ir atsiskleidžia tikrasis istorijos vaidmuo – ji padeda suprasti kitų valstybių ir visuomenių mąstymą. Jei nesuvokiame, kaip ir kodėl kiti priima sprendimus, bus labai sunku į juos tinkamai reaguoti“, – sako istorikas, kurio bestseleriu tapusi knyga išversta į daugiau kaip 25 kalbas.
Beje, istorikas naujame savo kūrinyje rašo ir apie Baltijos šalis. „Mano tikslas – parodyti, kad mažiau matomos Europos dalys yra esminės norint suprasti ne tik Europos, bet ir pasaulio istoriją. Lietuva, jos buvusi valstybė – Abiejų Tautų Respublika – ir jos istorinis vaidmuo yra vienas iš mano tyrimų objektų. Mane domina, kodėl ji taip ilgai buvo sėkminga, kas galiausiai lėmė jos nuosmukį ir kokių paralelių galima rasti kitose pasaulio vietose“, – interviu yra sakęs jis.
Susitikimas su P.Frankopanu vyks spalio 23 dieną 18.00 val. Vilniaus universiteto „Aula Parva“ salėje. Pokalbį moderuos rašytojas, komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius.
Prisiminimai apie sovietinę praeitį
„Visa didžioji Sovietų Sąjunga nuo Rygos įlankos iki pat Juodosios jūros, nuo Baltijos respublikų iki tolimojo Chabarovsko buvo viena didelė Komunalija. Sumaišytos kultūros, nutraukytos šaknys ir neaiški nacionalinė priklausomybė. Prišlapintos tarpuvartės, skandalai parduotuvėse ir troleibusuose, ir tuo pat metu ilgiausios eilės prie gerų knygų ir teatro bilietų“, – knygos „Vaikystė Komunalijoje“ epiloge rašo garsi latvių aktorė, penkių knygų autorė Z.Daudzina.
Ši jos knyga tapo vienu didžiausių pastarųjų metų bestselerių Latvijoje, už kūrinį rašytoja buvo apdovanota „Kilograms kultūras 2024“ prizu. Nors knyga tik neseniai pasirodė lietuvių kalba, ji jau turi nemažą gerbėjų būrį ir Lietuvoje.
Knygoje rašytoja grąžina prisiminimus apie tai, ką reiškė gyventi sovietiniais laikais, tragikomiškai pasakoja apie to laiko buitį, žmonių tarpusavio santykius ir absurdą, kurio buvo pripildyta sovietinė realybė. Rašytoja sakė, kad norėjo ne tik priminti praeitį gyvenusiems tuo laiku, bet ir groteskišką laikotarpį perteikti jaunesnei kartai. Be to, kaip teigia rašytoja, „praeitis nėra pražuvusi“: rašydama knygą ji įsivaizdavo, kad tai jos vaikystės liudijimas, tačiau matant dabartinius įvykius kyla nerimas, kad pasaulis ir vėl sukasi chaotiškoje bendroje Komunalijoje.
Susitikimas su fenomenu Latvijoje tapusios knygos autore vyks pagrindinę festivalio dieną, spalio 24 d., Nacionalinėje dailės galerijoje.
Ką reiškia ieškoti naujų namų?
Šių metų festivalyje dėmesys bus nukreiptas ir į tai, su kuo susiduria iš Baltarusijos dėl autoritarinio režimo pasitraukę rašytojai. „Open books“ bus surengta diskusija „Vakar – kaimynai, o šiandien?“, kurioje dalyvaus šiuo metu Vilniuje gyvenanti baltarusių rašytoja, poetė Juhasia Kaliada bei šiuo metu Austrijoje gyvenanti rašytoja, vertėja, literatūrologė Hanna Jankuta.
Šio pokalbio metu metu bus pristatytas 18 baltarusių autorių esė rinkinys „Einu pas jus, žmonės“. Renginio dalyvės kalbės apie tai, kaip buvusi kaimyninė valstybė tampa namais, su kuo tenka susidurti stengiantis adaptuotis, kai iš savo šalies esi išgintas jėga, o naujuose namuose nebūtinai visuomet esi laukiamas. Pokalbio metu bus kalbama apie naujųjų laikų realybę, kai iš naujo tenka apmąstyti laisvės sąvokas, pemąstyti savo santykį su tėvyne ir tai, ko galima pasiekti kūryba.
Susitikimas su rašytojomis vyks pagrindinę festivalio dieną, spalio 24 d., Nacionalinėje dailės galerijoje. Pokalbį moderuos Vilniuje gyvenantis rašytojas, politologas Uladzislau Harbacki.
Festivalį dalinai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Festivalio partneriai: Prancūzų institutas Lietuvoje, Vilniaus universitetas, leidykla „Kitos knygos“, leidykla „Alma Littera“. Informacinis partneris – 15min. Daugiau informacijos: www.openbooks.lt.
