„Šiais metais pastebėjom, kad didelio dėmesio sulaukė mažiau tradiciniai su literatūra susiję renginiai – festivalio atidarymo renginyje vykęs poetų, tėvo ir sūnaus Dovydo ir Gintaro Grajauskų poetinis-muzikinis pasirodymas „On the Line“, uždarymo renginys gamtoje su poezijos, gamtos garsų, kvapų meditacija, Valdovų pusryčiai, įkvėpti Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės knygos „Valdovai valgo“, surengti kartu su knygos autore. Didelis susidomėjimas buvo ir Dariaus Pocevičiaus vedama ekskursija „Literatūrinės Vilniaus bohemos keliais“. Tai rodo, kad yra poreikis knygas, literatūrą, poeziją atrasti kitomis formomis, įdomesniais renginių formatais nei įprastai. Taip pat pastebėjom, kad būtent netradiciniai renginiai pritraukia ir naują knygų mylėtojų auditoriją, kurie ieško išskirtinių patirčių, susižavi naujomis erdvėmis, į kurias mes juos pakviečiame. Bet, žinoma, vien formos neužtenka. Itin svarbus ir šių renginių turinys, kokybė, parinkti autoriai, poetai, kurie dalyvaudavo šiuose renginiuose“, – sako festivalio „Open books“ vadovė Jurga Mandrijauskaitė.
Pokalbiai apie miestus literatūroje
Šių metų festivalio šūkis buvo „Literatūra, miestas, gamta“, ir tai atsispindėjo renginių vietose – „Open books“ lankytojai galėjo leistis į senus rūsius, klajoti senamiesčio gatvėmis, klausytis poezijos kavinėje arba susitikti su bendraminčiais tradicinėje šiam festivaliui vietoje – Nacionalinėje dailės galerijoje.
Atidarymo renginyje „Aludariai Story Cellar“ tvyrojo šventinė atidarymo atmosfera, o kartu tai buvo ir galimybė daugiau sužinoti apie tai, kaip miestai atspindimi literatūroje – apie tai kalbėjo skirtingų sričių su literatūra susiję žmonės. Diskusijoje buvo kalbama, ar iš tiesų Ričardo Gavelio knygose Vilnius yra pagrindinis veikėjas, kuo skiriasi gaveliškas Vilnius nuo Jurgio Kunčino Vilniaus „Tūloje“, kiek to laikų sostinės atmosferos vis dar likę šių dienų mieste.
Pokalbius pratęsė poetinės-muzikinės Dovydo ir Gintaro Grajauskų improvizacijos „On the Line“. Nors patys dalyviai pradžioje sakė, kad kiekvienas pasirodymas yra apgaubtas nežinios ir net trukmė gali smarkiai skirtis – jeigu nepavyksta pagauti bendros nuotaikos, tai gali užtrukti vos penkias minutes, visgi daugiau kaip valandą trukusios jų į muziką peraugančios poetinės variacijos parodė, kad šįkart jie bendrą tempą ir temą pagavo kuo puikiausiai.
Gamta – būtina sąlyga kūrybai
Penktadienis festivalyje prasidėjo nuo literatūros profesionalams skirtos konferencijos, kurioje buvo kalbama apie tai, kaip literatūra gali padėti ugdyti tvaresnį ir sąmoningesnį ryšį tarp miesto žmogaus ir gamtos. Čia susirinko savo srities profesionalai iš Lietuvos ir užsienio, o „Open books“ konferenciją rengė kartu su „Vilnius UNESCO literatūros miestas“.
„Konferencijoje ne tik dalinomės praktine patirtimi, bet išklausėme ir stiprių, motyvuojančių rašytojų pasisakymų. Nataša Kramberger, rašytoja iš Slovėnijos, pasakojo, kas jai padėjo kuriant ekologinį ūkį; Vaiva Grainytė dalinosi patirtimi apie operos „Saulė ir jūra“ kūrimo procesą, o Ievos Toleikytės pranešime išgirdome apie tai, kokią vietą gamtos stebėjimas turi jos kūryboje. Cara Thompson, Notingemo Gamtos poetė laureatė, dirba su projektais jaunimui, ir, jos nuomone, kiekvienam vaikui ir jaunam žmogui turėtų būti suteikta galimybė rašyti bei priėjimas prie gamtos, kurios, ypač nesukultūrintos, vis mažiau lieka mūsų miestuose.
Visa diena pokalbių parodė, jog galimybė gamtą patirti, ją stebėti, net ir gyvenant miestuose, yra būtina sąlyga kūrybai, tad ir literatūros praktikai dalinosi idėjomis, kaip savuose miestuose pritaiko erdves, kad jose liktų daugiau žalių erdvių“, – sakė „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Penktadienį vakare festivalio organizatoriai pasiūlė keliauti į Vilniaus senamiestį. Ekskursija su Vilniaus tyrinėtoju Darium Pocevičium Vilniaus bohemos keliais sulaukė itin daug dėmesio, ir bilietai buvo išpirkti gerokai iki prasidedant festivaliui. Apgulta buvo ir kavinė „Shinzo Bar“, kur savo kūrybą skaitė poetai ir poetės, o visam renginiui vadovavo Virginija Kulvinskaitė. Šiame renginyje laisvos vietos kavinės erdvėse beveik nebuvo, tačiau ko išties buvo, tai poezijos burtų prisodrintos atmosferos.
Netikėti duetai, diskusijos, literatūros žvaigždės
Tai, kaip plačiai galima kalbėti, patirti literatūrą, parodė pagrindinė festivalio diena – šeštadienį ankstyviausi lankytojai galėjo pasimėgauti istoriniais pusryčiais kartu su Neringa Dambrauskaite-Martinkėne. Vėliau dviejose salėse vyko susitikimai su lietuvių ir užsienio rašytojais, buvo kalbama aktualiomis temomis.
Šįkart festivalio organizatoriai renginiuose pasiūlė ir netikėtus duetus, kai savo mintimis dalinosi rašytojai be moderatorių įsikišimo, taip kuriant artimesnį ryšį ir galimybę patiems rašytojams išsakyti, kaip jie perskaito vienas kito kūrybą. Pavyzdžiui, Algirdas Kaušpėdas kalbėjosi su Jaunium Petraičiu, Marijus Gailius – su Bernardu Gailiumu, Giedrė Kazlauskaitė – su Patricija Tilvikaite, o Mindaugas Nastaravičius – su Marium Buroku.
Tądien vyko ir diskusijos aktualiomis temomis – didžiausio dėmesio sulaukė šių dienų įvykius kultūros lauke atliepusi diskusija „Kai menininkai išeina į gatves: ar kultūra gali pakeisti visuomenę?“, kurioje dalyvavo Arūnas Gelūnas, Agnė Narušytė, Gintarė Masteikaitė, Laima Kreivytė. Beje, festivalio organizatoriai tą dieną visiems, atėjusiems su „Kultūros protesto“ atributika ar Ukrainos vėliavos ženkliuku į renginį pasiūlė patekti nemokamai. Tai, kokia žiniasklaidos svarba, kaip keičiasi visuomenės požiūris į ją ir kodėl būtina palaikyti nepriklausomą žiniasklaidą, renginyje pasakojo Šarūnas Černiauskas.
Šeštadienį tradiciškai festivalyje dalyvavo ir žvaigždės iš užsienio. Britų miestų tyrinėtojas, knygos „Metropolis“ autorius Benas Wilsonas savo kailiu pajuto, ką reiškia dėl kontrabandinių balionų sutrikdyti skrydžiai: vietoje Vilniaus jo lėktuvas leidosi Rygoje, ir iš čia tiesiai į festivalį jis važiavo autobusu. Tačiau tai nesutrukdė jam diskusijoje su Mindaugu Kvietkausku pasidalinti mintimis apie tai, kaip miestai tapo tokiais, kuriuose mes gyvename dabar.
Fareriečių kilmės danų rašytoja Siri Ranva Hjelm Jacobsen renginyje kalbėjo ne tik apie savo knygą „Sala“, bet ir apie nerimą dėl klimato kaitos, jūrą kaip politinę sieną, Farerų salų futbolą bei tai, kokį patarimą jai davė kadaise Lietuvoje viešėjęs jos tėtis: pasiimk kuo daugiau šiltų drabužių.
Itin daug dėmesio sulaukė iš Sakartvelo kilusi vokiečių rašytoja Nino Haratischwili, kurios dvi knygos ir Lietuvoje labai populiarios. Pokalbio metu ji kalbėjo ne tik apie savo kūrybą, bet ir apie politiką, šių dienų aktualijas. „Tai šiuo metu neišvengiama“, – sakė rašytoja, kuri dalimi savo misijos ir laiko kalbėti apie savo šalies, o kartu ir visos Europos istoriją.
Apdovanojimai ir kelionė į gamtą
Šeštadienį vakare buvo įteiktos ir literatūrinės premijos. Jau tradiciškai čia įteikta Antanukas.lt premija „Už negrožinės knygos grožį“ – iki galo buvo likusi intriga, kuriai iš trijų knygų, patekusių į galutinį trumpąjį sąrašą, atiteks šis apdovanojimas. Trejetuke buvo kūrinys „Donskis yra Donskis“, kurio sudarytoja – Jolantas Donskienė, Jūratės Čerškutės monografija apie Ričardą Gavelį „Galvoja fizikas!“ bei Viktorijos Daujotytės knyga „Trumpės“. Scenoje Antanukas.lt įkūrėjas Ignas Dilys paskelbė, kad premija skirta V.Daujotytės kūriniui.
Jau tradiciškai festivalyje įteikti ir 15min metų knygų rinkimų apdovanojimai. Plačiau apie tai galite perskaityti čia. Kaip sakė 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas, „rašytojai, vertėjai reaguoja į aktualijas – tarp nugalėtojų ne vienas kūrinys, kuriame atspindimos šių dienų jausenos, aprašoma tai, kaip keičiasi pasaulis, daug dėmesio – ir ukrainiečių kūrybai“.
Festivalio pabaigai pasirinkta netradicinė tokiems renginiams vieta – iš miesto skaitytojai keliavo į gamtos prieglobstį, į netoli Vilniaus įsikūrusią „Sanctum“ gamtos patirčių erdvę, kur galėjo literatūrą pajusti kitokiais būdais, – ne tik per žodžius, bet ir per kvapus, vaizdus, garsus.
Meditacines patirtis papildė Gyčio Norvilo, Vaivos Grainytės ir Jurgitos Jasponytės poezija, o lankytojai sakė, kad tai buvo visiškai netikėti patyrimai, leidžiantys tiek atsikvėpti nuo miesto ritmų, tiek įkvėpti gamtiškojo buvimo.
Festivalį dalinai finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
Festivalio partneriai: Vilnius, Unesco literatūros miestas, Goethe’es institutas Lietuvoje, „Alma Littera“, „Aukso žuvys“. Informacinis partneris – 15min.
