Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Operos gimtadienio šventei Lietuvoje – unikali knyga apie operą

Knygos „Opera“ viršelis
Knygos „Opera“ viršelis
Šaltinis: 15min
0
A A

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tęsia pradėtas turiningų istorinių knygų leidybos tradicijas ir, pasitikdamas operos Lietuvoje gimtadienį, suteikia galimybę susipažinti su vienu įdomiausių XVII a. Europoje paplitusių operos žanrų – turnyrine opera. Apie tai pasakoja 1652 m. Vienoje pastatytos trijų veiksmų operos „Varžybos“ libreto faksimilė dviem kalbomis (italų ir vokiečių) su lietuvišku vertimu ir moksliniu komentaru, kurią spaudai parengė Valdovų rūmų muziejus ir išleido vos prieš keletą dienų.

„Džiaugiamės turėdami galimybę plačiajai visuomenei pasiūlyti dar vieną Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijų leidinį, kuris vertas atidesnio dėmesio, nes pristato vieną įdomiausių operos žanrų, taip pat dėl to, kad tai – autentiškas istorijos šaltinis, susijęs su Lietuvos ir kitų Europos valstybių valdovų dvarų kultūros paveldu, atspindi viso regiono dinastinius ir meninius ryšius“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Lietuvoje turnyrinės operos žanras nėra plačiai žinomas, tačiau neabejotina, kad operos „Varžybos“ libreto autorius Mikelis Bjankis (Michele Bianchi), pasivadinęs Alberto Viminos slapyvardžiu, yra lankęsis Lietuvoje ir ją aprašęs. Be to, šios operos iniciatorius Šventosios Romos imperijos (Vokietijos) imperatorius Ferdinandas III buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovės Cecilijos Renatos Habsburgaitės brolis, Vladislovo Vazos, pastačiusio pirmąsias tris operas Vilniuje XVII a. pirmojoje pusėje, svainis.

Opera „Varžybos“ pastatyta norint pagerbti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando III anūkės, Ispanijos karaliaus dukros Margaritos Marijos Teresės gimimą. Pasak operos raidą tyrinėjusio filologo, žymaus baltisto, šios knygos sudarytojo, įvadinio teksto autoriaus ir vertėjo prof. habil. dr. dr. h.c. Gvido Mikelinio (Guido Michelini, Parma, Italija), turnyrinės operos žanrui priskiriamas kūrinys prasideda opera: jos veiksmas rutuliojasi tol, kol iškyla konfliktinė situacija, o ją reikia išspręsti ginklais; tuomet operos veiksmas sustoja ir prasideda turnyras. 

„Jam vykstant riteriai turi galimybę pademonstruoti savo sugebėjimus, naudodamiesi tradiciniais Viduramžių ginklais, tokiais kaip ietys, kardai arba kalavijai. Tai spektaklis spektaklyje. Įsisiautėjus kovai, pasirodo kokia nors dievybė, liepianti nutraukti turnyrą ir susitaikyti. Tuomet riteriai pasitraukia, ir esant tokiai atmosferai opera pratęsiama iki galo“, – teigia leidinio sudarytojas.

Operos „Varžybos“ leidiniui pratarmę parašęs teik Lietuvoje, tiek Italijoje žinomas režisierius Eimuntas Nekrošius įsitikinęs, kad skaitydamas šį libretą kiekvienas turės galimybę pajusti XVII a. vidurio operų pastatymo nuotaikas, nors ir nėra išlikusios originalios šių kūrinių muzikos. „Tokiam bandymui atkurti praeitį mūsų laikų žmogaus akimis labai padėtų autentiška aplinka – tokia, kokią radau, dirbdamas pagal Andrėjos Paladijo (Andrea Palladio) projektą Renesanso laikais statytame įstabiajame Vinčencos teatre „Olimpico“. Arba tokia, kokią tikriausiai būtų galima rasti atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje“, – pastebi jis.

Opera „Varžybos“ moksliniai komentarai skelbiami trimis kalbomis – lietuvių, italų ir anglų. Taip pat joje publikuojamos faksimilės italų ir vokiečių kalbomis skelbiamos iš šios operos libreto egzempliorių, saugomų Švedijos karališkojoje bibliotekoje. Libreto vertimą iš senosios italų į lietuvių kalbą parengė filologė Birutė Žindžiūtė-Michelini.

XVII a. viduryje Vienoje išleisti šios operos libretai yra labai reti, jų pasaulyje išliko vos keli egzemplioriai. „Kiek jų buvo iš viso – nėra žinoma, šiuo metu po vieną egzempliorių saugoma Vienoje, Stokholme, Madride ir Gotoje. Tuo tarpu Italijoje nėra žinomas nė vienas originalus šios operos libreto faksimilės egzempliorius“, – sako G. Mikelinis. Pabrėžtina, kad anuomet šios operos libretas išleistas ne tik italų, bet ir vokiečių kalba – tam, kad jį galėtų suprasti visi Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando III dvariškiai.

Itališkasis libretas unikalus dar ir tuo, kad jis papuoštas net 7 originaliomis operos scenografijos graviūromis. Be to, tiek itališkasis, tiek ir vokiškasis libretai buvo išspausdinti jau po operos atlikimo, todėl jie pasakoja ir apie tai, kaip spektaklis įvyko, kas ir kokius vaidmenis atliko turnyro metu. Šis kronikinis libretų aspektas, atskleidžiantis operos pastatymo aplinkybes, taip pat yra unikalus ankstyvųjų itališkųjų operų libretų publikacijų kontekste. Todėl parengtas ir išleistas leidinys turi ne tik svarbią lituanistinio paveldo pažinimo, bet ir bendrų europinių meninės raidos konteksto suvokimo reikšmę.

Plačiajai visuomenei šis leidinys bus pristatytas rudenį švenčiant operos gimtadienį Lietuvoje – 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta opera „Elenos pagrobimas“. Valdovų rūmų muziejus jau suformavo tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Šiemet operos gimtadienio Lietuvoje iškilmingas ir turiningas paminėjimas numatytas rugsėjo 7 d.

Tačiau knygą „Opera „Varžybos“ skaitytojai galės įsigyti ir anksčiau. Ji, kaip ir kiti Valdovų rūmų muziejaus leidiniai, bus platinami už savikainą, be prekybos antkainio internetu. Knygų taip pat galima įsigyti muziejaus lankytojų vestibiulyje esančiame knygyne-suvenyrų parduotuvėje, Vilniaus centriniame knygyne (Gedimino pr. 13, Vilnius), knygynuose „Didysis Pegasas“ (PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius) ir „Akademinė knyga“ (Universiteto g. 4, Vilnius), Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A), Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius), Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22, Vilnius).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau