Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 5d. 13:30 , atnaujinta: 2017 spalio 5d. 15:25

Nobelio literatūros premija atiteko Kazuo Ishiguro

Nobelio literatūros premijos laureatu paskelbtas Kazuo Ishiguro
Vida Press nuotr. / Nobelio literatūros premijos laureatu paskelbtas Kazuo Ishiguro

Ketvirtadienį paaiškėjo, kam atiteko Nobelio literatūros premija – po to, kai praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko amerikiečių atlikėjui Bobui Dylanui, šiemet nemažai ekspertų manė, kad Švedijos akademija pasirinks labiau „įprastinį“ šiai premijai autorių. Taip ir atsitiko – šiemet premija atiteko literatūros pasaulyje labai vertinamam britų rašytojui Kazuo Ishiguro.

Švedijos akademija paskelbė, kad Nobelio literatūros premija autoriui skiriama už tai, kad „savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę prasmę“.

Pats rašytojas sakė, kad šios premijos skyrimas jį pritrenkė. Su rašytoju susisiekus BBC jis teigė, kad Nobelio komitetas dar nesusisiekė su juo, taigi, jis nebuvo tikras, ar tai nėra pokštas. „Tai didžiulė garbė, nes tai reiškia, kad aš einu didžių autorių pėdomis, taigi, tai yra nuostabus įvertinimas, – sakė rašytojas. – Pasaulis šiuo metu yra nežinioje, ir aš tikiuosi, kad Nobelio apdovanojimai pasauliui suteiks kažkiek pozityvumo“.

Išleista knygų ir lietuvių kalba

Šis 62 metų britų autorius žinomas ir lietuvių skaitytojams, lietuviškai išleistos tokios jo knygos kaip „Dienos likučiai“, „Neleisk man išeiti“.

Kazuo Ishiguro gimė Japonijoje, tačiau 1960 metais, kai būsimajam autoriui buvo penkeri, jo šeima persikraustė gyventi į Didžiąją Britaniją. Aplankyti šalies, kurioje yra gimęs, jis grįžo tik būdamas jau suaugęs. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje K.Ishiguro Kento universitete baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas, o veliau studijavo kūrybinį rašymą Rytų Anglijos universitete.

Mane traukia prieškario ir pokario aplinka, nes mane domina išbandymai vertybėms ir idealams, taip pat kai žmonės susiduria su suvokimu, kad jų idealai nebuvo tokie, kokiais juos laikė prieš prasidedant išbandymui.

K.Ishiguro vien rašymu užsiima nuo pat savo pirmosios knygos, 1982 metais išleisto romano „Blyškus kalvų vaizdas“ (A Pale View of Hills). Ir pirmojo, ir antrojo, 1986 metais išleisto jo romano („Perėjūniško pasaulio menininkas“ (An Artist of the Floating World) veiksmas vyksta Nagasakyje, praėjus keliems metams po Antrojo pasaulinio karo. Jose jau pasirodo temos, su kuriomis K.Ishiguro yra labiausiai siejamas: atmintis, laikas ir saviapgaulė. Šios temos ypač ryškios garsiausiame jo romane „Dienos likučiai“, pagal kurį buvo pastatytas filmas „Dienos pėdsakais“ su Anthony Hopkinsu.

K.Ishiguro kūrybai būdinga kruopščiai prislopinta raiškos maniera, nepriklausomai nuo to, kokie įvykiai aprašomi. Naujesniuose jo darbuose yra fantastinių elementų. Su savo 2005 metų distopiniu darbu „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go) K.Ishiguro į savo kūrybą įliejo šaltą povandeninę mokslinės fantastikos srovę. Šiame ir dar keliuose jo romanuose taip pat pastebima muzikos įtaka.

Įspūdingas pavyzdys yra 2009 metų apsakymų rinkinys „Noktiurnai: penkios muzikos ir sutemų istorijos“ (Nocturnes: Five Stories of Music and Nightfall), kur muzika atlieka labai svarbų vaidmenį vaizduojant veikėjų santykius. Savo naujausiame, 2015 metų romane „Palaidotas milžinas“ (The Buried Giant) jis rašo apie pagyvenusią porą, keliaujančią archajiškais Anglijos kraštovaizdžiais ir puoselėjančią viltį vėl susitikti savo jau suaugusį sūnų, kurio nematė daug metų. Šiame romane jaudinamai tyrinėjama, kaip atmintis siejasi su užmarštimi, istorija – su dabartimi, fantazija – su tikrove.

1989 metais duodamas interviu žurnalui „Bomb“ rašytojas sakė: „Mane traukia prieškario ir pokario aplinka, nes mane domina išbandymai vertybėms ir idealams, taip pat kai žmonės susiduria su suvokimu, kad jų idealai nebuvo tokie, kokiais juos laikė prieš prasidedant išbandymui.“

Jam labai svarbu suprasti praeitį, tačiau jis nėra „prustiškas“ rašytojas, jis nenori susigrąžinti praeities, jis nagrinėja tai, ką reikia užmiršti, tam, kad išliktum, – kaip asmenybė ir kaip visuomenė.

Be aštuonių knygų, K.Ishiguro dar yra parašęs scenarijų filmams ir televizijai.

Vienas gerbiamiausių britų rašytojų

Šis rašytojas yra vienas labiausiai gerbiamų britų rašytojų, jis keturis kartus buvo nominuotas prestižiniams „Man Booker“ apdovanojimams, 1989 metais šį apdovanojimą gavo už knygą „Dienos likučiai“. 2008 metais „The Times“ įtraukė šį autorių į geriausių britų autorių nuo 1945 metų 50-uką. 1995 m. rašytojui už nuopelnus literatūrai suteiktas garbingas Britų imperijos titulas (OBE), o 1998 m. jis tapo Prancūzijos menų ir literatūros kavalieriumi.

Jo naujausia knyga „The Buried Giant“ buvo išleista 2015 metais.

K.Ishiguro išrinkimas Nobelio premijos laureatu tapo šiokia tokia staigmena – jis nebuvo minimas tarp favoritų. Beje, žurnalistai, kurie po B.Dylano laimėjimo praėjusiais metais netikėtumų laukė ir šiemet, nepraleido progos paminėti to, kad K.Ishiguro yra didelis muzikos mėgėjas ir pats groja gitara.

„Sukūrė savo paties pasaulį“

Po to, kai buvo paskelbta, kad Nobelio literatūros premija atiteko K.Ishiguro, akademijos atstovė Sara Danius teigė, kad šio autoriaus knygos jungia Jane Austen, Franzo Kafkos, Marcelio Prousto rašymo stilistiką, tačiau jis išlieka labai originalus. „Jis sukūrė savo paties estetinį pasaulį“, – S.Danius žodžius cituoja guardian.co.uk.

„Jam labai svarbu suprasti praeitį, tačiau jis nėra „prustiškas“ rašytojas, jis nenori susigrąžinti praeities, jis nagrinėja tai, ką reikia užmiršti, tam, kad išliktum, – kaip asmenybė ir kaip visuomenė“, – teigė S.Danius.

H.Murakami vėl buvo tarp favoritų

Kaip ir visuomet, artėjant Nobelio literatūros premijos įteikimui, lažybininkai ir ekspertai spėliojo, kas yra realiausi pretendentai gauti šį apdovanojimą. Praėjusiais metais daug kam didele staigmena tapo ir diskusijų audrą sukėlė žinia, kad apdovanojimas buvo skirtas Bobui Dylanui. Nors kai kurios lažybų bendrovės atlikėją buvo įtraukusios į galimų pretendentų sąrašus, mažai kas tikėjo, kad jis iš tiesų yra realus kandidatas gauti šią prestižinę premiją. Panaši situacija ir su japonų autoriumi Haruki Murakami – nors lažybininkų sąrašuose jis jau yra daug metų, ekspertai abejojo, ar jis iš tiesų nusipelno šios premijos.

VIDEO: Nobelio literatūros premijos paskelbimas

Manau, kad šiemet laimėtojas bus vyriškos lyties romanistas arba eseistas, kuris bus kilęs iš Europos. Manau, kad tai bus Bobo Dylano priešingybė.

Tarp realiausių kandidatų jau ne pirmus metus minėtas ir Kenijos poetas Ngugi wa Thiong'as, kurio galimybes lažybininkai įvardino kaip geriausias. Tačiau jo pavardė – tik viena ilgame galimų pretendentų sąraše. Ismailas Kadare'as, Philipas Rothas, Amosas Ozas, Claudio Magrisas, Margaret Atwood ir daug kitų minėti tarp favoritų.

Tačiau daug ekspertų manė, kad premijos laureato pavardė iki pat paskelbimo net nebuvo ištarta tarp realių kandidatų. Nobelio literatūros premijos nugalėtoją renkanti komisija laikosi ypatingo slaptumo ir iš jos narių jokios galimos kandidatūros viešumos nepasiekia. Labai retai nutinka taip, kad lažybininkai ar ekspertai atspėtų, kas iš tiesų gaus šią premiją.

Tam priežasčių yra nemažai – nors Švedijos akademija teigia, kad atsižvelgiama tik į meninius autorių sugebėjimus, daug kas neabejoja, kad įtaką daro ne vien tik literatūriniai aspektai, bet ir politinė, socialinė to laiko atmosfera, tai, koks autorius, iš kokios šalies ar žemyno buvo apdovanotas pastaruoju metu. Švedijos leidinio „Dagens Nyheter“ redaktorius Björnas Wimanas teigė: „Manau, kad šiemet laimėtojas bus vyriškos lyties romanistas arba eseistas, kuris bus kilęs iš Europos. Manau, kad tai bus Bobo Dylano priešingybė.“

Ieškojo priešingybės B.Dylanui?

Tai tik viena iš nuomonių. Kiti ekspertai sakė, kad po B.Dylano laimėjimo praėjusiais metais nugalėtojas tikrai nebus labai populiarus autorius, taigi, sumažėjo ir M.Atwood, pagal kurios knygą „Tarnaitės pasakojimas“ buvo sukurtas nemažo populiarumo sulaukęs serialas, galimybės. Kiti teigė, kad neramiame šių dienų pasaulyje skiriant premiją svarbūs gali būti politiniai aspektai, tad laimėti gali politiškai aktyvus autorius. Dar kiti teigė, kad atėjo laikas laimėti autoriui iš Afrikos, tad komisija gali atkreipti dėmesį į rašytojus iš šio žemyno – tinkamų kandidatų tikrai yra. Kaip ten bebūtų, visa tai tik spekuliacijos.

Kaip įprasta, Nobelio premijos bus įteiktos per Stokholme įvyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896-aisiais metines.

Šiemet kiekvienos Nobelio premijos laimėtojui arba laimėtojams atiteks 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginiai prizai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų