Didžiąją dalį savo gyvenimo G.Grassas buvo laikomas Vokietijos moralinės sąmonės įsikūnijimu, ir netgi po rašytojo mirties jo mintys sukelia diskusijų audrą. Taip nutiko su jo naujausia knyga. Vienas šios knygos „Vonne Endlichkait“ eilėraščių „Xenophobic“ yra skirtas aktualiai pabėgėlių temai.
Šiame eilėraštyje jis kritikuoja vokiečių tolerancijos pabėgėliams stoką. Jis rašo, kad vokiečiai, daugybei kurių po Antrojo pasaulinio karo teko pabėgėlių dalia, dabar patys šaukia atvykėliams, kad šie grįžtų ten, iš kur atvyko. Visgi eilėraštis baigiamas optimistine nata, kad bus pasiekta riba, kuomet žmonės kituose įžvelgs savo pačių keistybes.
Visgi eilėraštis baigiamas optimistine nata, kad bus pasiekta riba, kuomet žmonės kituose įžvelgs savo pačių keistybes.
Vokietijoje šiuo metu vyksta aštrios diskusijos, kaip turėtų būti vertinami pabėgėliai. Vokietija sulaukia daugiau migrantų prašymų apsigyventi nei bet kuri kita Europos Sąjungos šalis – per metus iki šių metų birželio tokių prašymų kiekis siekė 296 710.
Pabėgėliai nėra vienintelė politinė tema šiame prozos ir poezijos rinkinyje. „Mutti“ yra piktas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel puolimas. G.Grassas sako, kad „ji nieko nepasako, ištardama daugybę žodžių“, o ją tarsi mafija kontroliuoja lobistai.
„On Monetary Transactions“ kritikuojami finansininkai, priklausomi nuo pelno troškimo, dar kitame tekste jis rašo, kad internetas atitolino žmones nuo realaus pasaulio problemų.
„Vonne Endlichkait“ sulaukė puikių įvertinimų dėl politinių temų nagrinėjimo, tačiau šiame paskutiniame rinkinyje autorius taip pat leidžiasi į kur kas asmeniškesnius pasvarstymus apie mirtingumą ir atsisveikinimą su šiuo pasauliu.
