Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 14d. 16:56

Paslaptingi anonimės eilėraščiai: faktai, kurie palieka pėdsakus nuotraukų albumuose ir spintose

Anonimė Martyna Gulbine
123RF.com nuotr. / Anonimė Martyna Gulbine

Šį kartą į URBAN˙/ Poetry paštą atėjo skaitytojo laiškas su pasiūlymu publikuoti anoniminį eilėraštį. Siuntėjas rašė, kad „jei jie būtų mano, mielai prisiimčiau laurus, nes, mano galva, jis puikus“. Vėliau, su „tarpininko“ pagalba, paslaptingoji poetė prisistatė Martyna Gulbine ir pasidalino komentaru: „Rašau, nes noriu išsaugoti nuotaikas. Faktai palieka pėdsakus CV, algalapiuose, duomenų saugyklose, spintose, nuotraukų albumuose. Tuo tarpu nuotaikos, kuriose tie faktai sudygsta, išauga, iškeliauja į pasaulį, nuotaikos lieka tik atminty, kuri jas nuolat kramto ir perdirba. Užrašau, kad išliktų, kad galėčiau į jas sugrįžti.“

- Martyna Gulbinė

Neapsisprendęs

Nesugaunamas rudenio žvilgsnis,

neišmokstama upės kalba,

neįprasminti dūžta kaštonai

ir išblunka chrizantemų spalva,

ir šitaip jau tūkstančius metų,

o aš nieko daugiau ir nenoriu,

kol nežinau, rudenimis ar kaštonais,

man atseikėtas laikas suprasti, ko noriu,

kol matau, kaip nuo žemės pakyla

kelios mintys kaip kregždės vienodos

ir švelniai trumpam susitinka

du tarpai tarp rankovės ir odos,

ir galiu baltai ant bet kokio

surašyti save kaip kreidą,

arba tekėti, kaip teka upė,

atspindėdama rudenio veidą

Tylus

Pilkais gruoblėtais plytelių kvadratais

Be garso šoka šakų šešėliai.

Pernykštį lapą skraidina vėjai.

Žolė sudygsta kiekvienais metais.

Visa, ko laukta, galiausiai praeina.

Suprastos tiesos nejučia pasimiršta.

Vaikai užauga ir išsiskirsto.

Geri draugai ir poetai išeina.

Atvirai žvelgti, tarsi neskaudėtų.

Stebėtis naiviai: kaip obelys žydi.

Lyg pirmą kartą išgirsti dagilį.

Ir kad kas tyliai šalia pasėdėtų.

Gražus

Užrašyti, kad grožis išliktų:

Šviesoforo, pabirusio uogomis ant šlapio stiklo,

Pirmą žiedą atmerkusios vyšnios stebuklo,

Tėvo balso švelnumo, kai kalbina dukrą.

Kad susigertų į sapnus ir į odą,

Kaip susigeria bičių dūzgimas į sodą,

Ir lyg vynas, kvapnus ir tirštas,

Virstų šiluma galiukuose pirštų.

Kad užpildytų sklidinai, tarsi korį,

Maudžiantį plyšį tarp galiu ir noriu,

Ir išsiskleistų lengvumu ryto

Virš bedugnės tarp manęs ir kito.

Rytmetinis

Eiti per rytmečio miestą,

Pro varpo dūžius ir lapų šlavėjus,

Pro drėgnų akmenų ir šviežių bandelių kvapus,

Pro laikraščių ir gėlių pardavėjus.

Sutikti jaunas moteris su mieguistas vaikais

Ir šunis su mieguistas ponais

Gatvėse, kadaise mylėjusių žmonių vardais,

Ir skveruose su senais suolais ir kaštonais.

Eiti greitai, per daug kartų peržengtas kryžkeles,

Per išmoktas ir savas mintis,

Per atmintis, nuolat sugrįžtančias,

Lyg pabaidytas balandžių būrys.

Greitai užkopti į kalną,

Paskui laiptais, paskui praverti duris,

Nusišypsant sau atspindy,

Ir viską iškvėpti paprastu: „Labas, kaip gyveni?"

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas