Kai su seneliu prieš keletą metų kalbėjomės apie vyriškumą, paklausiau jo, buvusio jūreivio, tremtinio sūnaus, ar jis verkia. Atsakymą diktavo ne tik tai, kad niekada nemačiau jo ašarų, bet ir tai, kokį jį pažinojau. Perklausiau, net ir žinodama, kad nemeluoja – neverktum, net jei mirtų močiutė? Dviejų jūsų dukrų mama? Žmona, daugiau nei 60 metų? Tikiu juo, užtikrintai neigiančiu. Bet negaliu pasakyti, kad suprantu. Tikriausiai labiausiai užjaučiu.
08 07
Patricija Tilvikaitė. Vyrai irgi verkia, arba 10 knygų apie skirtingus vyriškumo veidus
Pirmą kartą (ir kol kas vienintelį) savo tėtį verkiantį mačiau, kai laidojome jo tėvą. Nuo to laiko praėjo daug metų. Per juos aš priverkiau kibirus. Gal net cisternas. Ar jis išliejo dar bent vieną ašarą?
Patricija Tilvikaitė / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
