Dabar populiaru
15min be reklamos
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne
Publikuota: 2021 balandžio 25d. 15:06

„Hipsteriams jaučiu pasibjaurėjimą.“ Poeto ir tapytojo Michæl Kimt eilėraščiai

Michæl Kimt
Aistės Šivytės nuotr./ 15min nuotr. / Michæl Kimt

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalijasi poetas ir tapytojas Michæl Kimt. Savo literatūrines ambicijas jis vadina nedidelėmis bei atskleidė, kad šiuo metu rašo autobiografiją: „Joje tekstas pasakoja apie paveikslus, jų atsiradimo aplinkybes ir gyvenimiškas istorijas, nutikusias su vienu ir kitu kūriniu. Tai bus ir savotiškas albumas, ir tam tikro etapo užbaigimas. Dešimtmetį trukusio mokymosi etapo – tai gana solidus laiko tarpas, ypač kuriančiam ir reflektuojančiam. Autobiografijai pasirinkau knygos žanrą, kuris angliškai vadinasi Artist's Book. Paprastai sakant, tai meno kūrinys, kurio forma yra knyga. Taip pat pradėjau rašyti prozos kūrinį, panašu, kad išeis novelė. Greičiausiai gausiu pirmasis Lietuvoje literatūros srities Nobelio premiją, jei niekas nespės aplenkti.“ Menininkas taip pat neslepia savo artimių santykių su leidykla „Kitos knygos“: „Geresnės leidyklos mūsuose nėra ir nebus, be to, tai ir mano šeima.“ Kalbėdamas apie eilėraščio Beresnevičiui gimimo kontekstą Michæl Kimt pasakojo: „Parašiau jį sėdėdamas naktį viename savo mėgstamiausių barų „Cafe de Paris“. Švietė pilnatis, aplink siautėjo lėbautojai, tačiau man kompanijos ir nereikėjo, tai buvo apmąstymų naktis, kokios kartais mane ištinka ir kuomet puikiausiai ir jaučiuosi būdamas pats su savimi. Kiti eilėraščiai gimė reflektuojant esamą momentą arba prisimenant svarbesnius nutikimus, kaip, pavyzdžiui, pagražintas Auksinis žiedas.“ Tiesa, poeto kūrybojė ryškeja dvi linijos – hipsterių ir bohemos. Michæl Kimt teigė hipsteriams jaučiantis pasibjaurėjimą: „Jie nugvelbė mano stilių, kurį nešiojau daugybę metų iki jų atsiradimo. Priminsiu, kad iki hipsteriu, buvo auksinis jaunimas, apie juos teisingai rašė „Pravdoj“, gal tuomet jie ir nunyko, kai šie pasišlykštėjo savimi. Norėčiau, kad ir hipsteriai pasišlykštėtų ir galiausiai suprastų, kad jie visi vienodi, nors siekia atvirkščio – būti išskirtiniais. O mano bohema yra mano draugai. Taip pat mano bohema yra Paryžius XX a. pradžioje: Hemingway'us, Picasso, Dalí, Satie, Modigliani, Stein, Toulouse-Lautrec'as, miręs 1901 metais, ir dar daugelis kitų, puikių mano draugų. Taigi, draugai gyvi ir mirę, nes galop jokio skirtumo didelio tarp jų nėra; kiek gi gyvenančių žmonių seniai pardavę savo sielas ir kiek gi išėjusių, kurie kur kas gyvesni už vartotojiškuosius zombius.“ Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

- Michæl Kimt

hipsteriai vaikšto po du

už baro groja eltonas džonas

rūkom su draugu prie lauko staliukų

kalbam beveik apie meilę

ar meiles, reiktų sakyti

pasiūliau jam portretą

jis man tabako ir kavos

ir staiga nebegirdžiu savęs

praieina rėkiantys krišnaitai

ir man nostalgija iš madrido

—————

kartais kažko norisi, tik neaišku ko.

kartais kažkas neduoda ramybės, tik neaišku kas.

kartais tu vienas, tik neaišku kodėl.

kartais tu draugijoje, tik neaišku kokioje.

kartais tu sapnuoji, tik neaišku kodėl.

kartais tu saulėkaitoje, tik neaišku kokioje.

kartais tu žmogus, tik neaišku kaip.

kartais tu rašai, tik neaišku kam.

gal sau…

—————

yann tiersen pilies gatvėje

espresso akompanimentas

half zware tabako dūmų užsklanda

visatos šaltis

—————

išpažintis

gyvenime nieko nepasiekiau

norėjau pasiekti labai daug

bet nieko nepasiekiau

net eifelio bokšto aukštutinio aukšto nepasiekiau

nors buvau paryžiuje ir stovėjau po bokštu

bet jo nepasiekiau

mačiau kelno katedrą

buvau viduje

tačiau katedros bokšto nepasiekiau

nepasiekiau nieko

nepasiekiau nieko

galbūt jūs gudresni ir pasieksit

galbūt pasieksit mane kada nors

galbūt pasieksit nirvaną, stoiškumą ir beprotybę

kuri išlaisvina nuo siekio siekti normalumo

—————

antra išpažintis

kažkodėl skaitydamas savo feisbuko sieną

jaučiuosi kvailesnis už kitus

kažkodėl skaitydamas seniai įrėžtą savo kambario sieną

nesijaučiu kvailas

kažkodėl tą sieną pats ir uždažiau baltai

turbūt nes nepatiko vaizdas

kurį nupiešiau

kažkodėl liko žymės tų senų įbrėžimų

kažkodėl negaliu nepalikti brutalių žymių

kažkodėl daug ko neprisimenu

arba tai lieka užrakinta

mano smegenų kietajame diske

kažkodėl tai saugoma mistinei ateičiai

arba bus užmiršta visai

kažkodėl aš prisimenu tai, ko negaliu prisiminti

kažkodėl pavasarį kaskart viską prarandu

atmintį, valią, troškimus, džiaugsmus ir liūdesius

kažkodėl man dzin

—————

Auksinis žiedas

mama man atidavė

savo vestuvinį žiedą

sako, nešiok, kad žmonės

blogai nekalbėtų

mat savąjį

perkandau ir pridaviau

kaip auksą į lombardą

už kurį Palangos cerkvėj

nusipirkau butelį

raudono vyno

bet šito mama nežinojo

pasakiau, kad

pamečiau jį jūroj

kas tiesa buvo

kažkuria prasme

nes ir tą savo santuoką

jūroj pamečiau

su tuo pačiu

mamos auksiniu žiedu

atsidūriau gėjų bare

Madride

po vizito pas prostitutes –

dvi jaunas rumunes

kurios apsimetinėjo rusėmis

bet tarpusavy kalbėjo

rumuniškai

nieko joms nesakiau

kam trukdyti žmogui

apsimetinėti

jos palydėjo mane

į kambarį keistame

viešbutyje – jis skirtas

susitikimams su merginomis

užėjome vidun, aš paklausiau

kur tualetas ir kol jos

prausėsi savo lytis

nuėjau pamyžt

nors iš tikro

nelabai norėjau

bet reikėjo man

trumpam atsiriboti

blondinė, ta

kuri ir įkalbėjo

nusipirkt

dar ir jos draugę –

abi dešimčiai minučių

kainavo 70€

trims gal bus jaukiau

pamaniau –

blondinė

kramtydama gumą

klausia, kuri čiulps

kurią dulkinsiu

susimėčiau

nežinojau, gal

pasirinkdamas

pažeminčiau kurią

minutę padvejojęs

kažkaip pasirinkau:

viena paguldė mane

ant viengulės lovos

numovė kelnes

pradėjo masturbuot

ir maut prezervatyvą

pačiulpė trumpai

bet aš negalėjau

susijaudinti

sako, pamėgink

ją dulkinti

ta kita pakėlė

sijoną, atsuko

užpakalį

gulėdama ant lovos

aš pamėginau

ir supratau

kad nieko neišeis

sakau joms, viskas

jos nesmerkė manęs

bet ir nesidžiaugė

kai ėjome atgal

pro viešnamio

koridorių

iš gretimo kambario

išėjo mergina

ir pusamžis klientas

pamatęs mane

su dviem merginom

pakėlė antakius

aš santūriai jam

nusišypsojau

ką daugiau galėjau

padaryti

išėjęs į promenadą

kur ir stovėjo

prostitutės, pradėjau

googlinti gėjų barus

išsirinkau labiausiai

posh, jis buvo netoliese

taip ir atsidūriau

ten su mamos

auksiniu žiedu ant

dešinės bevardžio piršto

atsisėdau kažkur gale

to baro salės

ir pradėjau piešti

kaip komiksą tą

situaciją su rumunėmis

klausydamas neblogos

muzikos, stebėdamas

šokančius vaikinus

ir merginas

ten vyko dramos

kažkas pykosi

jaunas vaikinas

erzino savo porą

pamažu nusiraminau

nebeerzino tas

nepavykęs pirmas

vizitas pas prostitutes

palikęs daiktus

prie staliuko

pakilau į lauką

parūkyti

lauke nebuvo

šalta, nors

jau lapkritis

ir naktis

greta kompanija

rūkė hašą

priėjau ir tiesiai

jų paklausiau

ar galiu su jais

kartu rūkyt

jie, žinoma, sutiko

ten buvo

trys vaikinai ir

mergina

Mario vienintelis

kurio vardą dar

prisimenu

kalbino mane

jis buvo gražus

gal mano metų

tamsiais, garbanotais plaukais

pamatęs žiedą

ant mano rankos

staiga paklausė

tai ką tu čia veiki

aš niekaip negalėjau

prisiminti, kad

esu piligriminėj

kelionėj, išklydęs

iš kelio dėl

Picasso vieno kūrinio

kažką išlemenau

kad kitą rytą

išvykstu savaitei

pas krišnaitus

į šventyklą

tuomet nusiėmiau

auksinį žiedą

tą mamos ir

įsidėjau į kišenę –

daugiau jo nenešiojau

tą naktį mes

mylėjom.

G. Beresnevičiui

Juokas, baisus klaikus

juokas

dūžta priemiesčio

mėnesienoje

ir tik akinanti žigulio

šviesa

tau suteiks noro

nutilt.

Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/