Naujienas apie knygas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Duodamas interviu „New York Times“ 54 metų rašytojas pasakojo savo gyvenimo istoriją. Jis sako Pekine gyvenęs bohemišką gyvenimą ir visiškai nesidomėjęs politika iki pat 1989 metų – iki įvykių Tiananmenio aikštėje, kuomet valdžia žiauriai numalšino protesto akcijas.
Pasipiktinęs žudynėmis Liao Yiwu parašė eilėraštį „Žudynės“, o vėliau prisijungė prie draugų, kūrusių filmą „Requiem“. 1990 metais jis buvo sulaikytas ir nuteistas kalėti už antivalstybinę veiklą, jam buvo pateikiami vis nauji kaltinimai. Galiausiai išėjęs į laisvę jis pabėgo į Vietnamą, o iš čia – į Berlyną, kur gyvena iki šiol.
Kankinimai ir bandymas nusižudyti
Jo prisiminimų knyga „For a Song and a Hundred Songs: A Poet’s Journey Through a Chinese Prison“, kuri Kinijoje uždrausta, Vokietijoje užkopė į perkamiausiųjų sąrašus, ji išversta į čekų, italų, lenkų, portugalų, ispanų, švedų kalbas, netrukus pasirodys ir angliškai.
„Dabar mano gyvenimas geresnis nei bet kada anksčiau, tačiau Tiananmenio žudynės tapo mano gyvenimo dalimi. Aš niekada nuo to nepabėgsiu“, – sakė poetas.
Prisiminimų knygą Liao Yiwu pradėjo rašyti kalėjime. Du kartus rankraščiai buvo konfiskuoti, tad vėliau juos turėdavo atgaminti iš atminties.
Knygoje jis aprašo Kinijos kalėjimų hierarchiją. Kalėjimo viršūnėlės turėjo puikias gyvenimo sąlygas, kameras prižiūrinčius žmones, apačioje buvusiuosius rašytojas vadina vergais.
Vergai skirstomi į kelias kategorijas: „karšto vandens vagis“, kurie aukštesniųjų klasių atstovams nešiodavo karštą vandenį ir darė masažus, „skalbinių vagis“, kurie plaudavo drabužius ir patalynę, jauni, patrauklūs „pramogų vagys“, kurie dainuodavo, šokdavo ir turėjo užsiimti seksu su lyderiais.
Būdamas politiniu kaliniu Liao Yiwu buvo priskirtas vidurinei klasei ir turėjo tam tikrų privilegijų – pavyzdžiui, jis galėdavo gauti maisto siuntinių iš namų ir valgyti savo kameroje. Tai padėdavo jam išvengti kai kurių pažeminimų.
Tačiau jam nepasisekė išvengti žiaurių kankinimų. Jau pačioje įkalinimo pradžioje kalėjimo viršininkas jam pateikė sąrašą kankinimų, kurie bus pritaikyti, jeigu jis nepaklus taisyklėms: tarp jų buvo gaktos plaukų deginimas, „sriubos“ iš tualetinio popieriaus ir išmatų valgymas, elektrošokas į išeinamąją angą.
Tačiau ne kankinimai ar kameros draugų egzekucijos buvo skaudžiausia jo patirtis kalėjime. Jis prisimena, kad labiausiai jį paveikė nevykęs bandymas nusižudyti. Nebeištvėręs kankinimų jis nusprendė atimti sau gyvybę, tačiau nusižudyti nepavyko. Kiti kaliniai sakė, kad Liao Yiwu tik vaidino bandymą nusižudyti. „Niekas netikėjo, kad aš norėjau mirti. Aš pykau – buvau labai labai piktas“, – pasakoja Liao Yiwu.
Liao Yiwu sako, kad ilgainiui kalėjime jis įgijo įgūdžių, kaip neišsikraustyti iš proto. Vienas budistų vienuolis išmokė jį groti senoviniu instrumentu, kitas kalinys – meditacijos technikos, dar kitas pagamino rašiklius, kuriais jis galėjo rašyti prisiminimus.
Šokiravo premijos skyrimas Mo Yanui
Liao Yiwu šokiruotas to, kad praėjusiais metais Nobelio literatūros premija buvo skirta Mo Yanui. Jis sako galintis sunkiai įsivaizduoti, kaip gali būti ši premija skirta rašytojui, palaikančiam režimą, vykdžiusį žudynes.
„Man neįdomu, kuo virs Kinija. Aš norėčiau, kad ji subyrėtų į dešimtis mažų valstybių, jog nebebūtų tokia pabaisa, kokia ji yra dabar“, – sakė Liao Yiwu .
