Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 12d. 19:00

Poezijos pavasario laureato A.Balbieriaus eilėraščiai: „Gamta – tai vienintelis mūsų rojus“

Alis Balbierius
Vlado Braziūno nuotr./ 15min nuotr. / Alis Balbierius

Su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi legendinio literatūros festivalio – Poezijos pavasario (PP) menininkai. Šį kartą kviečiame susipažinti su pagrindinio PP prizo,„Maironio premijos“ laureato Alio Balbieriaus kūryba. Paklausus, ko jis ieško poezijoje, atsako paprastai – „poezijos“. Paklausus apie įkvėpimo šaltinius, atsako – „gyvenimas“. A.Balbieriaus poezijoje ryški gamtinė ir panteistinė linija, menininkas domisi Rytų filosofija. „Gamta – tai vienintelis mūsų rojus su ta nuostabiausia rūšių ir formų, grožio ir gyvybės įvairove. Kito rojaus, manau, nebuvo ir nebus duota...“, – pasakojo jis.

- Alis Balbierius

SNAIGĖ PRIE RUDENIO JŪROS

Ir tobuliausia tai, ko nesukūrei:

sidabro snaigėm nusagstytas batas,

mėnulio moteris, pro debesį pažvelgus,

lelijų formos, karūnavę erdvę.

Ir tobuliausia tai, ko nesugriausi,

ką tik iš tolo siela palytėjo

kitais lytėjimais o smėliais

gyvybės krabo rašmenys riedėjo.

SOVIETIJOS VYNAS

niekas

negalėjo išgert

mano vyno

mano vyno laisvės

iš nelaisvos

mano taurės

AMALGAMA

tą pačią akimirką

esu kelias ir keleivis

esu tai kas po kojom

esu tai kas tuo keliu eina

esu dulkė virš kelio

esu debesys kurie plaukia

esu žvilgsnis į horizontą

esu veiksmas be judesio

esu judesys be veiksmo

esu kelias ir keleivis

esu kelio ir keleivio

tobulai netobula amalgama

x x x

Surast

Savo šešėlį

Kur nors labai seniai

Kur nors labai šviesų

Vaikystėj ar Kalifornijoj

Prie Ramiojo vandenyno

Piterio baltųjų naktų

Su pakeltų tiltų griaučiais

Šešėlį kai nekrenta

Joks šešėlis – kai jis menamas

Arba tik įsivaizduojamas ir

Dar nebuvo net virtualus –

Surast savo šešėlį

Ant nakties kavinės sienos

Šokantį ant stalų

Su moterim ar be moterų –

Surast kol jis dar neišėjo

Į paskutinę kelionę

Kol nebrenda per bekraštes

Mitų upes ar nebando

Keliaut į valhalas ar pragarus

Kurie galbūt neteisingai

Vaizduojami ar įsivaizduojami –

Nes kur jis dėsis – tas

Mano šešėlis – jis

Netiki į rojų – yra

Šiek tiek budistiškai

Prašvitęs ar bent apšviestas

Naktinio žibinto šviesos

Dar iš bohemos laikų –

Ir paukščio akies taurumo

Iš ornitologų eros deja

Užmiršusios augurus –

Dar norėčiau susitikt

Su savo šešėliais

Ir toj susitikimų tyloj

Patylėti – prie vyno arba

Be vyno – visur ir niekur –

Dabar o ne kažkada

MOUNTAIN TRACKING. HYMALAYA

Giedriui

jau per senas

trekingui Himalajuose

nors niekada

nenorėjau tapti/būti

alpinistas

prieš keletą metų

žiūrėjau į legendos priekalnes

į Dharamšalos slėnį

baisiai uždusęs

prakaito pakirstom kojom

tiek neaukštai

kopęs asiliukų taku

gailėjau daugiau savo

praėjusio laiko

gailėjau daugiau

negu savęs

amžinybės akivaizdoje

vardu Himalajai

LAPAS ANT LAPKRIČIO LŪPŲ

miela mano lietus monotoniškas lyja

lapkritis dedas kaukę lietaus - jau nutolo

helovinas ir vėlinių žvakės sudegę

lapų spalvos rūdija – mes laukiam

baltumos - bet imperija sniego

šitaip graudžiai vėluoja – o sninga

kažin kur - kur dar niekad nebuvom

o dabar jau žinau - niekada ir nebūsim

nors pasaulis šįvakar platesnis už sielą -

vieną lapą ant lapkričio lūpų

pasilenkusios kaukės kur į ūkaną žiūri

miela mano lietus monotoniškas švintant

MEDITACIJŲ

veidu į lubas o jos

pamažu virsta

į mėlyną aukštą dangų

vėjas nepučia tik kūnas

gulėdamas sunkėja sunkėja

kartu lengvėdamas

rankų ir pirštų

virsmas vašku medum

teka formuojas iš jų

geltonos auksinės šaknys

skverbias į žemę

lyg žemininkų žodžiai

kūnas levituoja

kito pasaulio kitoj erdvėj

iš toli regiu

kaip auga iš manęs

kyla – šakojas – skleidžias

man nepažįstamas

tačiau nesvetimas

MEDIS

x x x

žalius žemėlapius užsninga sniegas

sustingsta upių melsvos venos

per popierių jau mušas ledas:

šerkšnoja Afrika – Madagaskaras baltas

tarytum marmuro kasyklos – Odisėjas

su kinkiniu šunų per jūrą grįžta

į įtakingąją Įtakę – lyg granatos

sušalę apelsinai sprogsta – dausų

neranda šiaurės paukščiai – era

ledyno naujo lekia lyg ekspresas

lediniais plieno bėgiais - savaime

klonuojasi mamutų bandos – kojom

žalius žemėlapius į žemę trypia-

sninga – dabar ant sniego sniegas

sninga – ir šitaip

baigiasi istorija

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/