Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 19d. 09:58

Pokalbis su I.Valantinaite apie moteriškumą bei religinius motyvus jos naujoje knygoje

Indrė Valantinaitė ir jos naujos knygos „Apsisiautusios saule“ viršelis Interviu
Monika Penkutė nuotr./ Knygos viršelis / Indrė Valantinaitė ir jos naujos knygos „Apsisiautusios saule“ viršelis

„Minty turiu vyro ir moters sielas. Siela – moteriškosios giminės, tad daugiskaitoje – jos, sielos, tampa apsisiautusios saule“, – naujos poezijos knygos pavadinimą komentuoja rašytoja Indrė Valantinaitė. Visai neseniai išleista ketvirtoji autorės knyga „Apsisiautusios saule“, kurioje ryškėja krikščioniška estetika bei poetės santykis su moteriškumu. Apie tai ir kalbamės.

Apie jautrumą ir moteriškumo sąvoką

– Ar gyvenime esate jautrus žmogus?

– Manau, kad taip. Neįsivaizduoju kuriančio žmogaus, kuris, būdamas nuoširdus, galėtų neigiamai atsakyti į šį klausimą. Ir neįsivaizduoju nejautraus menininko, kurio kūryba paliestų jo klausytojus ar skaitytojus.

– Jūsų poezijos knyga vadinasi „Apsisiautusios saule“. Vartojate moteriškąją giminę? Kodėl?

– Minty turiu vyro ir moters sielas. Siela – moteriškosios giminės, tad daugiskaitoje – jos, sielos, tampa apsisiautusios saule.

– O kaip plačiai jūs suprantate moteriškumą?

– Kaip plačiai – nežinau, priklauso nuo to, su kuo lyginsime ar kaip matuosime. Toks paprastas klausimas, į kurį nelengva atsakyti nebanaliai. Galvoju, ar egzistuoja tobulo moteriškumo ir vyriškumo formulė? Tai išsyk pajuntama susitikus ar bendraujant su žmogumi.

Dar prisiminiau pasaką, kurioje vėjas ir saulė susiginčijo, kuris privers pakeleivį greičiau išsivilkti iš savo apsiausto. Vėjas pūtė, plėšė nuo žmogaus drabužius, bet šis dar stipriau į juos įsisupo…

O saulė užšvietė, sušildė, žmogui pasidarė karšta ir šis išsyk nusivilko paltą. Taip saulė laimėjo lažybas. Šiuo atveju saulė man ir asocijuotųsi su moteriškumu.

Šiuo atveju saulė man ir asocijuotųsi su moteriškumu.

– Kodėl su moteriškumu? Saulė – svarbus kultūrinis objektas, ji taip pat yra ir pagrindinė Saulės sistemos žvaigždė.

– Panaudojau saulės metaforą, nes toje pasakoje teigiama veikėja yra būtent ji. Kita vertus, kantrybę, šilumą bei kitas teigiamas savybes vertinu visuose žmonėse nepriklausomai nuo jų lyties. Svarbiausia turėti pakankamai išminties būti geru žmogumi.

– Kaip manote, kuo jūsų naujasis poezijos rinkinys inovatyvus?

– Gal niekuo? Apie tai net nemąsčiau. Inovatyvumas labai svarbus vadovėliuose, o poezija, priešingai, kalba apie amžinus dalykus.

Inovatyvumas labai svarbus vadovėliuose, o poezija, priešingai, kalba apie amžinus dalykus.

– Kokią žinią norėtumėte perduoti savo skaitytojui?

– Norėčiau, kad perskaičius knygą liktų gera ir šviesu viduje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Indrė Valantinaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Indrė Valantinaitė

Apie religinius motyvus

– Įdomūs ir religiniai motyvai. Pavyzdžiui, nuolatos cituojate „Giesmių giesmę“. Kuo ši krikščionių Biblijos dalis jums reikšminga?

– Knygos pirmam ir paskutiniam skyriams atverti panaudoju „Giesmių giesmės“ citatas, nes alfa ir omega – visa ko pradžia ir pabaiga – yra meilė.

Ši Senojo Testamento knyga yra ypatinga, daugiaprasmė gelmė. Kažkada jaunumėje „Giesmių giesmė“ man pirmiausia asocijavosi su S.Krasausko grafikos darbų ciklu.

Prieš kurį laiką kelių dienų skirtumu dvi tarpusavyje nepažįstamos mano draugės padovanojo po „Giesmių giesmės“ knygą. Man tai buvo gražus ženklas, tarsi kvietimas šią poezijos kupiną giesmę išgirsti naujai.

O Origeno „Giesmių giesmės homilijos“, šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono veikalai atvėrė, suteikė daugiaplanį šios Šventraščio knygos suvokimą.

– Jūsų kūryboje daug bažnytinių motyvų, pavyzdžiui, eilėraštyje „Ikonos“ minimi X a. cerkvės rūsiai, „kuriuose dūla šventųjų kūnų trūnėsiai“ arba „Only Lovers Left Alive“ rašoma „iš aušros nėriniams kyštelėjus iš po / nakties abito“. Ar jus kaip poetę domina tik krikščioniška estetika, ar taip pat gilinatės į tikėjimo subtilybes?

– Manau, kad tikėjimas yra didžiausia kardinaliai asmens būtį ir jo pasaulio suvokimą perkeičianti dovana, kokią tik gali patirti žmogus.

– Pradžioje kalbėjome apie rinkinio pavadinimą. Jo reikšminiu centru yra tapusi „saulė“. Ar jūs esate vienos religijos šalininkė, ar semiatės idėjų iš senojo baltų tikėjimo? Galbūt jums tai yra susiję dalykai?

– Esu praktikuojanti katalikė, o knygos pavadinimą įkvėpė paskutinioji Naujojo Testamento knyga – Apreiškimas Jonui. Dar vadinama Apokalipse.

Beje, „Giesmių giesmėje“ yra tiesioginių nuorodų, sąsajų su šia knyga. Taigi, viskas susiję. Nėra atsitiktinių dalykų.

– Aptarėme ir moteriškumo sąvoką. Kaip vertinate Katalikų bažnyčios poziciją dėl moterų kunigystės bei iš esmės patriarchalinės struktūros?

– Kalbėkimės apie poeziją.

Kalbėkimės apie poeziją.

– Jūsų poezijoje daug erotikos. Eilėraštyje „Tunelis“ galima perskaityti tokią eilutę: „Atėjome pajust oda lietų, bažnyčių vėsą ir vienas kito seiles.“ Ar erotika ir šventumas jums suderinamas dalykas?

– Tai, kad „Giesmių giesmė“ patenka į Biblijos sudėtį ir yra atsakymas į jūsų klausimą.

Gerai įsiminiau prancūzų filosofės, mistikės, dažnai pavadinamos šventąja, Simone‘os Weil žodžius: „Grožis suvilioja sielą, kad gautų leidimą įsismelkti į kūną.“

Erotika yra svarbi ir natūrali sveikų vyro ir moters santykių sudedamoji dalis. Iš šio ryšio juk gimsta šventas stebuklas – žmogaus gyvybė. Geismas yra gražus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:38
05:05
01:46

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas