Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 11d. 10:01

Pradingę Klaipėdos bibliotekos fondai atvėrė knygos vertą istoriją

Klaipėdos miesto biblioteka 1936-aisiais.
I.Simonaitytės bibliotekos nuotr. / Klaipėdos miesto biblioteka 1936-aisiais.

2008 metais pradėta Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos pastato rekonstrukcija nuvedė netikėtais keliais. Jos metu išryškėjo tarpukariu šiose patalpose (H. Manto g. 25) veikusios Klaipėdos miesto bibliotekos ženklai. Smalsiems bibliotekininkams kilo natūralus klausimas: O kur dingo čia buvusios knygos? Tai paskatino leistis į neįtikėtiną, unikalią kelionę išblaškytų knygų pėdsakais.

Šiuolaikiška senoji biblioteka

Per savo gyvavimo laikotarpį 1920–1945 m. Klaipėdos miesto biblioteka buvo sukaupusi apie 40 tūkst. knygų. Ji buvo viena didžiausių ir moderniausių bibliotekų Lietuvoje. Bibliotekoje buvo įrengtas knygų liftas, reguliuojamo aukščio metalinės lentynos, jau 1923 m. rengiant paskaitas visuomenei buvo naudojamas, galima sakyti, šių laikų media pirmtakas – skaidrių rodymo aparatas.

Glaudūs ryšiai su Vokietija leido Klaipėdos miesto bibliotekai formuoti vertingus fondus, o darbuotojams kelti kvalifikaciją Berlyne ir Karaliaučiuje. Pagrindiniai ir nuolatiniai bibliotekos skaitytojai buvo amatininkai, pirkliai, darbininkai, jūreiviai, įvairių įstaigų darbuotojai, mokytojai, tarnautojai, valdininkai, bankininkai, namų šeimininkės, mokiniai bei kūrybinė inteligentija: rašytojai, menininkai, aktoriai.

Nepaisant sudėtingo, kupino politinių ir tautinių prieštaravimų laikotarpio, kai Klaipėdos kraštas iki 1923 m. buvo Vokietijos, o vėliau Lietuvos sudėtyje, biblioteka suvaidino svarbų vaidmenį visuomenės švietime ir prisidėjo prie kultūros židinio formavimo.

I.Simonaitytės bibliotekos nuotr./I.Simonaitytės biblioteka
I.Simonaitytės bibliotekos nuotr./I.Simonaitytės biblioteka

Stulbinantys atradimai laukė visai šalia

Prieš 12 metų pradėtos prarastos knygų kolekcijos paieškos nuvedė iki Vokietijos, Kaliningrado ir dar toliau. Visgi, kaip vėliau paaiškėjo, taip toli ieškoti nereikėjo. Nemažai šios bibliotekos spaudinių glaudėsi Šv. Jurgio bažnyčioje, Vilniuje. Knygos čia atkeliavo 1945 metais įsteigtų Knygų rūmų darbuotojų dėka, kurie važinėjo po šalį ir rinko saugojimui visus vertingus leidinius.

Ilgus dešimtmečius Šv. Jurgio globojamoms knygoms 2013 metais teko kraustytis į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos saugyklas. Tuo metu ir buvo praskleista paslapties uždanga apie nežinia kur pražuvusias knygas. Tarp neįkainojamo senojo Lietuvos knygos paveldo lobių rasta knygų su Klaipėdos bibliotekos priklausomybės ženklais.

Dramatiškus cenzūros laikus išgyvenusios knygos po truputį grįžta ir įsikuria tarp savų sienų. Kelionės bilietu tampa knygos priklausomybės ženklas – Klaipėdos miesto bibliotekos antspaudas. Besikeičiant bibliotekos pavadinimui, keitėsi ir antspaudai: Stadt-und Landesbibliothek Memel; Stadtbücherei Memel; Klaipėdos Miesto Knygynas. Į Klaipėdos apskrities viešąją I. Simonaitytės biblioteką jau pargabenta ir sutvarkyta apie 2800 knygų.

Ramūno Danisevičiaus nuotr./Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia.
Ramūno Danisevičiaus nuotr./Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia.

Šiuo dideliu atradimu knygų paieška nesibaigė. Ji tęsiama toliau, nors iki šiol taip ir nepavyko sužinoti kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis išvežta didžioji Klaipėdos miesto bibliotekos fondo dalis.

Knygų su bibliotekos antspaudais pasitaiko ne tik Lietuvos ir Europos bibliotekose, bet ir asmeninėse klaipėdiečių knygų kolekcijose, antikvariatuose, internetiniuose aukcionuose, sendaikčių turguose. Kai kurių senųjų klaipėdiečių prisiminimuose šmėsteli žinia, jog rastos kelios dešimtys knygų su bibliotekos antspaudais senų namų palėpėse.

Netikėtos sąsajos su šių dienų aktualijomis

12 metų paieškų ir tyrinėjimų atradimai sugulė Jurgos Bardauskienės rengiamoje knygoje „Kultūros palikimo beieškant. Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais”, kuri pasieks skaitytojus jau šių metų rudenį. Istorinę įvykių interpretaciją papildys gausi ikonografija, archyvinė medžiaga, amžininkų prisiminimai ir gyvi liudijimai. Ši knyga pasakodama apie neįtikėtinai įdomią kilnojamojo kultūros paveldo migraciją, tuo pačiu atskleidžia ir Klaipėdos krašto to meto kultūrinio gyvenimo kontekstą.

Knygos autorė Jurga Bardauskienė dalijasi atradimais, kurie įgauna naują prasmę šio įtempto laikotarpio įvykių akivaizdoje. Senosios Klaipėdos miesto bibliotekos taisyklėse ji aptiko tokį punktą: „Jeigu šeimoje, kurioje yra iš bibliotekos paimtų knygų, kuris nors narys suserga užkrečiama liga, knygas privaloma nedelsiant grąžinti bibliotekai ir apie tai įspėti bibliotekos darbuotojus, kad tos knygos būtų dezinfekuotos ar tam tikrą laiko tarpą neišduodamos.“

Galbūt prieš porą mėnesių tai būtų nuskambėję kaip egzotika, tačiau šiandien suvokiame, kokia svarbi yra kiekvieno mūsų atsakomybė prieš save ir prieš kitus. Dar visai neseniai faktas, jog Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos visos knygos yra dezinfekuojamos, būtų tiesiog įdomi informacija. Kovojant su nematomu priešu, tai tampa svarbia žinia ir reikšmingu dalyku, užtikrinančiu saugų naudojimąsi bibliotekos paslaugomis.

Istorija mus moko svarbių dalykų, tad verta ja domėtis. Nekyla abejonių, kad ši knyga bus įdomi visiems, besidomintiems savo krašto istorija ir leis pažvelgti į ją iš netikėtos – knygų likimo – perspektyvos. Rengiamos knygos tematika planuojama sukurti edukacinę programą apie proveniencijas (knygos priklausomybės ženklus) ir parengti literatūrinį maršrutą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:57
00:52
00:46

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/