Romanas „Iki pasimatymo, ten aukštai“ („Au revoir la-haut“) pasakoja apie du apkasų išvargintus karo veteranus Albertą ir Eduardą, kurie po patirtų karo siaubų iš visų jėgų stengiasi reintegruotis į prancūzų visuomenę.
62-jų P.Lemaitre'as jau anksčiau buvo minimas tarp favoritų šiam apdovanojimui, kuris gali padidinti jo kūrinio pardavimus 300 tūkst. – 400 tūkst. egzempliorių.
Komisijos nariai gyrė P.Lemaitre'ą už tai, kad jis sugebėjo įtikinamai pavaizduoti pokarinio gyvenimo „nuolatinį siaubą“. Kritikai taip pat įvertino „kinematografišką“ autoriaus rašymo stilių.
Pirmą kartą po gana ilgos pertraukos apdovanojimas atitenka kriminalinių romanų autoriui už kūrinį, kuris yra pirmas išsiskiriantis savo žanru rašytojo darbas po skaitytojų dėmesio sulaukusių kriminalinių trilerių virtinės.
Skaitantys knygas anglų kalba P.Lemaitre'ą turėtų prisiminti iš jo trilerio „Aleksas“ vertimo, už kurį 2013 metais buvo paskirta Kriminalinių autorių asociacijos premija „International Dagger award“.
„Esu laimingiausias žmogus žemėje. Tai unikali akimirka rašytojo karjeroje“, – sakė P.Lemaitre'as naujienų agentūrai AFP.
Pasak rašytojo, premija jam reiškia jo rašymo meistriškumo, kuris atėjo rašant kriminalinius ir populiariosios literatūros romanus, įvertinimą.
Šiuo metu padidėjusį visuomenės susidomėjimą Pirmojo pasaulinio karo istorija lemia kitais metais minimos 100-iosios konflikto pradžios metinės.
Mažiau žinoma Renaudot literatūros premija atiteko Yannui Moix už 1200 puslapių epą „Gimimas“, pasakojantį apie dažnai komplikuotus tėvų ir vaikų santykius.
Laureatui – pasaulinė šlovė
Praėjusiais metais šis apdovanojimas skirtas Jerome'ui Ferrari už korsikietišką epą „Pamokslas apie Romos žlugimą“ apie sudužusias viltis, kurio veiksmas vyksta smurto apimtos Viduržemio jūros salos miestelio bare.
Goncourt'ų literatūros premija jau daugiau nei šimtas metų apdovanojami geriausio romano prancūzų kalba autoriai. Ji pavadinta prancūzų klasikų – brolių Goncourt'ų – Edmond'o Louis Antoine'o ir Jules'io Alfredo Huot garbei. Jauniausias jų, Edmond'as savo didžiulius turtus paliko literatūros Akademijai, kuri buvo pavadinta Goncourt'ų, ir įsteigė to paties pavadinimo premiją.
Per specialią vakarienę Paryžiaus restorane „Drouant“ premijos laureatą balsuodami renka dešimt akademijos narių. Kiekvienas akademikas turi vieną balsą, kurį gali skirti tik vienai knygai, tiktai prezidentas turi du balsus. Goncourt'ų premijos dydis – simbolinė 10 eurų suma, tačiau laureato laukia ne tik šlovė ir pripažinimas, bet ir dideli knygos tiražai.
Šią premiją yra gavęs tokios literatūros įžymybės, kaip Marcelis Proustas (1919) ir Maurice'as Druonas (1948). 1995 metais premija paskirta atvykėliui iš Rusijos Andrejui Makinui už romaną „Prancūziškas testamentas“.
Goncourt'ų premija autoriui skiriama tik vieną kartą. Tik Vilniuje gimęs ir augęs prancūzų rašytojas Romainas Gary (ties J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampu stovi jam skirtas paminklas) gavo šią premiją du kartus. 1956-aisiais premiją jis gavo kaip R.Gary, o 1975-aisiais – kaip Emile'is Ajar.
Paprastai Goncourt'ų prizu apdovanotos knygos yra leidžiamos vidutiniškai 400 tūkstančių tiražu.
