Barselonoje gyvenantis 43 metų M.Enard'as, arabų ir persų kalbų žinovas, sukūrė poetišką pagiriamąjį žodį ilgai Rytų ir Vakarų kultūros ryšių istorijai savo knygoje „Kompasas“ (Boussole), kurį kritikai pripažino šio apdovanojimo labiausiai nusipelniusiu kūriniu.
Septyni iš 16 kritikų, kuriuos apklausė pagrindiniai Prancūzijos literatūros savaitraščiai, sakė, kad M.Enard'as labiausiai nusipelnė šio apdovanojimo.
Man patiktų, kad laimėtų knyga, pasakojanti apie pasaulį, kuriame gyvename
Akademikas rašytojas, gyvenęs Teherane, Berlyne ir Beirute, kur parašė 2008 metais išleistą romaną „Zona“ (Zone), žymėjusį jo kūrybos proveržį, sakė žurnalistams esantis nepaprastai laimingas, kai buvo paskelbta ši žinia.
Keturi romanai, atrinkti finaliniam etapui, svarstant, kam šiais metais turėtų atitekti seniausias ir didžiausią prestižą turintis prancūzų literatūros apdovanojimas, vienaip ar kitaip yra susiję su Artimaisiais Rytais arba Prancūzijos kolonijinio režimo tame regione ilgu saulėlydžiu.
„Man patiktų, kad laimėtų knyga, pasakojanti apie pasaulį, kuriame gyvename“, – sakė Prancūzijos radijui žiuri vadovas Bernard'as Pivot. Šiuos komentarus jis išsakė prieš diskusijas prie pietų stalo, kurios neretai būna labai įtemptos, viename Paryžiaus restorane, kur būna išrenkamas laureatas.
Nors laimėtojas gauna tik 10 eurų piniginį prizą, Goncourt'ų premija beveik garantuotai padidina laimėjusio kūrinio pardavimus apie 450 tūkst. egzempliorių ar netgi labiau, todėl ta knyga bemat tenka tarp populiariausių tais metais.
Kaip ir „Zona“, 2012 metais išleistas romanas „Vagių gatvė“ (Rue des voleurs), pasakojantis apie jaunus marokiečius, gyvenančius Europoje, jau yra išverstas į anglų kalbą.
Tačiau romanas „Papasakok jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ (Parle-leur de batailles, de rois et d'elephants), pelnęs 2010 metų Goncourt'ų jaunimo premiją – antrąjį garbingiausią prancūzų literatūros apdovanojimą, dar nerado savo leidėjo anglų kalba.
