„Žmogus, kurio vaikystė buvo labai skurdi, ir kuris viską pasiekė savo jėgomis, savo darbu“, – sako knygos autorė Daiva Dapkutė.
Knygos autorė teigia, kad knygą apie J.Bačiūną rašė kaip biografiją, nes spalvingas šio žmogaus gyvenimas buvo labai įdomus. Mėgęs keliauti J.Bačiūnas rinkdavosi tas šalis, kuriose galėjo sutikti lietuvių. Jam buvo svarbu, kaip gyvena tautiečiai, gal jiems reikia pagalbos. Australijoje, Adelaidėje, ir šiandien veikia jo vardu pavadinta biblioteka.
Verslo srityje jis buvo „amerikonas“ tikra to žodžio prasme, o visą laisvalaikį, jeigu tokio buvo, jis buvo visa siela paskendęs lietuvybėje, –V.Adamkus.
„Gyveno, sakyčiau, dvigubą gyvenimą. Verslo srityje jis buvo „amerikonas“ tikra to žodžio prasme, o visą laisvalaikį, jeigu tokio buvo, jis buvo visa siela paskendęs lietuvybėje“, – teigia kadenciją baigęs Prezidentas V.Adamkus.
JAV Bačiūnas sukūrė sėkmingą verslą – vasarviečių tinklą „Tabor farma“. Pasibaigus vasaros sezonui, verslininkas savo poilsiavietę atiduodavo lietuviams. Čia rinkosi „Santaros“ klubas, skautai, žmonės, kurie nepamiršo Lietuvos ir siekė jos nepriklausomybės.
„1954-aisiais metais, kada mūsų keliai susikirto, jis jau buvo tvirtas verslininkas, bet turbūt dar tvirtesnis lietuvis. Ir mane tai visuomet stebino. Kas galėjo žmogui išlaikyti tokį stiprų lietuvybės pajautimą“, – sako V.Adamkus.
J.Bačiūnas mirė 1969 m. V.Adamkaus teigimu, monografiją apie šį žmogų turėtų perskaityti jaunoji karta, nes J.Bačiūnas yra pavyzdys, kaip reikia saugoti lietuvybę ir kiek galima nuveikti savo tėvynei, būnant labai toli nuo jos.
