M.Houellebecq'o pavardė šiemet – vėl žiniasklaidos akiratyje. Naujoje knygoje „Pasidavimas“ (Soumission) autorius aprašo viziją, kuomet šalyje į valdžią ateina musulmonai. Po rinkimų moterys ima atsisakyti vakarietiškų drabužių, vyrai ima rengtis pagal musulmoniškus papročius, universitetai tampa islamiški, o šios religijos neišpažįstantys dėstytojai priversti arba palikti universitetus, arba atsiversti į islamą.
Ši knyga didelio dėmesio Prancūzijoje sulaukė dar ir todėl, kad ji pasirodė tą pačią dieną, kai užpuolikams įsiveržus į „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuje buvo nužudyta 12 žmonių. Atakos dieną išleisto „Charlie Hebdo“ numerio viršelyje buvo išspausdinta M.Houellebecq'o karikatūra, keli numerio puslapiai buvo skirti „Pasidavimui“. Po šios atakos rašytojas, dėl kategoriškų pasisakymų musulmonų atžvilgiu jau sulaukęs jų įtūžio, imtas saugoti policijos. Plačiai nuskambėjęs anksčiau buvo jo pasisakymas: „Visos religijos yra kvailos, tačiau islamas – kvailiausia iš visų.“
Aš nesijaučiu esąs atsakingas. Knygos tikslas yra suteikti skaitytojams pramogą, o baimė yra vienas iš labiausiai pramogą suteikiančių dalykų.
Naują interviu su rašytoju theguardian.co.uk planavo ilgą laiką – jau nuo gegužės mėnesio, tačiau jis nuolatos buvo nukeliamas.
Susitikimo pradžioje autorius paaiškino, kad pasitraukimas iš viešumos po atakų „Charlie Hebdo“ redakcijoje buvo ne jo, o leidėjos sumanymas – ji buvo labai išsigandusi. Po 10 Airijoje pragyventų metų 2012 metais rašytojas grįžo į Prancūziją – kaip pats sako, todėl, kad norėjo kalbėti prancūziškai. Dabar jis gyvena darbininkų klasės, daugiausia kinų, apgyvendintame ramiame kvartale Paryžiuje.
Nauja jo knyga ir vėl sukėlė Prancūzijoje aštrias diskusijas – kai kurie kaltino rašytoją dėl to, kad jis gali pakurstyti neigiamas nuotaikas musulmonų atžvilgiu ir teigė, jog jis yra „neatsakingas“.
Tačiau pats rašytojas neigia tokius kaltinimus. „Man nepriklauso būti atsakingu. Aš nesijaučiu esąs atsakingas. Knygos tikslas yra suteikti skaitytojams pramogą, o baimė yra vienas iš labiausiai pramogą suteikiančių dalykų“, – teigia autorius.
Jo teigimu, rašytojo pareiga yra paduoti visuomenei veidrodį ir leisti pamatyti, kokia ji yra. M.Houellebecq'as taip pat teigia, kad neįmanoma padidinti proporcijos to, kas jau dabar kalbama apie islamą Prancūzijoje – ir be jo prisidėjimo dabar naujienose tai yra viena iš dominuojančių temų.
Bijo, kad Vakarai pasuks į blogą pusę
Nors M.Houellebecq'as sako, kad naujausia jo knyga negali būti laikoma islamofobiška, po „Charlie Hebdo“ įvykių jis sakė, kad kiekvienas turėtų teisę parašyti islamofobišką romaną.
Į klausimą, ar jis nekenčia islamo, rašytojas atsakė: „Aš labai mažai apie tai galvoju“. Po to, kai pareiškė, jog islamas yra kvailiausia religija, rašytojas yra sakęs, kad perskaitęs Koraną pakeitė nuomonę apie tai. Tačiau dabar, duodamas interviu theguardian.co.uk, jis sakė, kad „objektyviai kalbant, yra labai nedidelė tikimybė, kad musulmonai skaito Koraną – lygiai kaip kad krikščionys skaito Bibliją“.
Todėl, rašytojo teigimu, labai svarbu tampa tai, kas interpretuoja šventraščius, o islamo atveju tai yra labai atvira.
Į tiesų klausimą, ar jis yra islamofobas, rašytojas atsakė: „Taip, turbūt. Tačiau žodis fobija greičiau reiškia baimę nei neapykantą, – sako autorius. Į klausimą, ko jis bijo, M.Houellebecq'as atsakė, – to, kad Vakaruose viskas pasisuks blogai; galima teigti, kad jau dabar tai eina į blogąją pusę“.
Feminisčių nėra tiek jau daug?
M.Houellebecq’as sako, kad grįžus po 10 metų į Prancūziją, didžiausias pastebėtas pokytis buvo tai, kiek daug benamių atsirado gatvėse. Jį taip pat nustebino ir tai, kiek daug žiniasklaida rašo apie islamą. „Apie tai nebuvo kalbama, kai aš išvažiavau“, – sako jis.
M.Houellebecq’as teigia, kad jį nustebino tai, jog į šią knygą labai aršiai nesureagavo feministės – Prancūzijos žiniasklaida knygos pavadinimą asocijavo su moterų padėtimi kalbant apie mokamą seksą, poligamiją, atleidimą iš darbo, tam tikras seksualines pozas.
Jau seniai nemačiau, kad kas nors išsakytų feministinę nuomonę.
„Gali būti, kad iš tiesų feminisčių nėra tiek jau daug, – sako autorius. – Gali būti, kad feminizmas pamažu išnyko iš moterų... Jau seniai nemačiau, kad kas nors išsakytų feministinę nuomonę. Net nepamenu, kada tai buvo pastarąjį kartą. Bent jau Prancūzijoje“.
Jis sako, kad Prancūzijoje moterys visuomet mėgo jo knygas, o į klausimą, ar jis nekenčia moterų, M.Houellebecq’as atsakė: „Ne, visai ne“.
Netiki Europos Sąjungos ateitimi
Jis sako, kad jau seniai nesidomi politinėmis partijomis ir balsuoja tik referendumuose. Jis nusistatęs prieš Europos Sąjungą ir daug vilčių deda į Didžiąją Britaniją, kurios pasitraukimas iš Europos Sąjungos galėtų turėti domino efektą.
Po naujos knygos pasirodymo autorius buvo kaltinamas tuo, kad neįmanoma suprasti, ką jis iš tiesų galvoja. „Tai darau sąmoningai. Nes iš tiesų aš nieko negalvoju“, – sako M.Houellebecq’as.
„Ar mes galėtume tikėti, kad jis nieko negalvoja? O gal jis yra suktas provokatorius? Tai mįslė, kurią M.Houellebecq’as neabejotinai nori palikti neišspręstą“, – taip baigiama publikacija.
