Nors baigtos antropologijos studijos, akademinė karjera sekėsi ne itin gerai, todėl rašymas tapo būdu fiksuoti dabarties detales ir tai išsaugoti, sako rašytoja Gabija Grušaitė. „Rašau apie tai, kas vyksta čia ir dabar, mano veikėjai dabar 30-mečiai, gal vėliau bus ir 40-mečiai. Manau, kad 30-metis yra laikas, kai šiek tiek sudūžta svajonės, turėtos 20-ies. Galvojai, kad turėsi gerą darbą, puikiai gyvensi ir visi atsakymai į rūpimus klausimus bus aiškūs. Tačiau taip nėra, todėl ištinka krizė“, – teigia G.Grušaitė.
Tokia krizė, pasak rašytojos, ištinka ir jos knygos veikėją Stasį Šaltoką: „Todėl Stasys ima ir iškeliauja į Pietryčių Aziją. Su kitais knygos herojais Stasys kuria dokumentinį filmą apie žmogžudystę. Per tai užkabinamos rasės, kolonializmo temos ir svarbūs globaliniai klausimai. Po šiuo siužetu slypi Stasio nesugebėjimas emociškai su tuo susijungti. Svarbiausia romano linija – tai, kas neaprašyta, ko nėra.“
G.Grušaitė, kalbėdama apie savo kūrinį „Stasys Šaltoka“, teigia, kad knygoje aprašyta kelionė (tiek vidinė, tiek išorinė) yra būdinga kiekvienai kartai. „Tai pasikartojanti kiekvienos kartos dilema. Nors ši knyga apie 30-mečius ir tai prabėgantis laikas, toks egzistencinis virsmas patiriamas ne kartą. Šią mano knygą skaito draugių mamos, norėdamos suprasti, kodėl mūsų karta taip nori išvažiuoti kur nors svetur. Vyresniems žmonėms įdomu, kodėl mes taip blaškomės“, – teigia rašytoja.
Parengė Virginija Sližauskaitė.
