Pamatęs, kaip geriausią romaną prancūzų kalba renka Lietuvos frankofonų žiuri, kurioje šiemet dirbo aštuoni 17-26 metų lietuviai, svečias liko sužavėtas.
„Buvau nustebintas, kaip rimtai jie ėmėsi šio darbo. Manau, daugelis jaunųjų kritikų patys pradės rašyti, nes jie moka kritiškai vertinti literatūrą“, – sakė L.M.Fofanà.
Ketvirtadienio vakarą Lietuvos jaunųjų frankofonų žiuri jau penktą kartą išrinko geriausią 2012 metų literatūros kūrinį prancūzų kalba. Po ilgų diskusijų ir slapto balsavimo paaiškėjo, kad daugiausia jaunųjų kritikų simpatijų pelnė Boualemo Sansalo istorinis romanas „Le Village de l’Allemand“, kuris netrukus bus išverstas į lietuvių kalbą.
Mano gyvenimo istorija pateisina posakį, kad kai uždaromos durys, atidaromas langas.
Lygiai taip pat prieš metus Frankofonų literatūros premiją pelnė L.M.Fofanà romanas „Mirštančių lapų šauksmas“. Šis apdovanojimas leido rašytojui pirmą kartą apsilankyti Lietuvoje.
„Turbūt pastebėjote, kad klausausi viena ausimi – kita ausimi neprigirdžiu. Mano gyvenimo istorija pateisina posakį, kad kai uždaromos durys, atidaromas langas, – atvirai su gerbėjais Lietuvoje bendravo rašytojas. – Vieną vakarą turėjau eiti klausytis gospelo koncerto į Marselio bažnyčią, bet pakeliui sutikau tris žavias merginas, kurios mane pakvietė į „U2“ koncertą. Tas koncertas man baigėsi ligoninėje. 15 dienų mano klausa buvo labai prasta – savo mintis galėjau išreikšti tik ant popieriaus, nes tuo metu dar nemokėjau skaityti iš lūpų. Taip pradėjau rašyti.“
L.M.Fofanà pasakojo, kad sutrikus klausai, pasikeitė jo pomėgiai.
„Nebegalėjau klausytis muzikos, todėl pradėjau skaityti žymių autorių kaip A.Dumas, V.Hugo,G. de Maupassanto knygas. Būtent šių rašytojų kūryba mane įkvėpė rašyti, – prisipažino kūrėjas. – Rašymas man tapo tam tikra terapija, rašiau tai, ko negalėjau pasakyti kitiems. Vėliau dalyvavau novelių konkurse, bet likau tik septintas. Iš šio nusivylimo gimė troškimas, kad mano kūrinius išspausdintų. Sujungiau dvi savo parašytas noveles į vieną romaną ir išsiunčiau Prancūzijos leidykloms – viena jų po dviejų mėnesių man paskambino ir pranešė, kad romaną nori išleisti.“
Šiuo metu jau išleisti penki rašytojo romanai, persmelkti jo gyvenimiškos patirties – netekčių, skausmo, liūdesio.
Laimė susideda iš mažų akimirkų, reikia džiaugtis jomis ir mokėti jas atpažinti. Dabar jau esu to išmokęs.
Į lietuvių kalbą išvertas romanas „Mirštančių lapų šauksmas“ yra trečioji L.M.Fofanà knyga. Žiauraus ir drauge poetiško pasakojimo veiksmas prasideda 1970 m. lapkritį Gvinėjoje. Šis romanas – apie revoliuciją, skurdą ir žmones, kurie priversti gyventi ir išgyventi visuotinio chaoso sąlygomis. Tai ir istorija raupsais sergančios Sali – tragiško likimo moters, pagimdžiusios kūdikį ir tuoj pat jį praradusios. Romane pateikiamas raiškus skurstančios, sužalotos, politinių nesutarimų draskomos Afrikos portretas.
„Šio romano ašis yra istorija, kurią man papasakojo tėvas, kurio buvau nematęs 20 metų, nes jis kalėjo kalėjime, o aš buvau pabėgęs iš Gvinėjos, – apie „Mirštančių lapų šauksmo“ idėją pasakojo L.M.Fofanà. – Kolonistai su vietinėmis moterimis susilaukė vaikų, vadinamų metisais, kurių niekas nepripažino. Romano herojus Emilis yra realus veikėjas, svarbus Gvinėjos istorijoje. Jis buvo metisas, kuris vėliau tapo vienu iš lyderių. Kiti romano personažai ir jų istorijos yra išgalvotos. Bet, pavyzdžiui, raupsuotąją moterį aš iš tiesų esu matęs, besinešančią ant nugaros gražų kūdikį. Taigi šioje knygoje įdėta labai daug mano patirties ir išgyvenimų.“
Frankofonijos dienų svečias džiaugėsi, kad romanas išverstas į lietuvių kalbą.
„Didžiuodamas grįšiu į Marselį ir visiems rodysiu šį lietuvišką vertimą, – nuoširdžiai pažadėjo rašytojas, savo gyvenime patyręs daug sunkių išgyvenimų, tačiau pagaliau pajutęs laimę. – Laimė susideda iš mažų akimirkų, reikia džiaugtis jomis ir mokėti jas atpažinti. Dabar su jumis esu laimingas. Reikia mokėti tokias akimirkas išnaudoti iki galo. Dabar aš tai jau esu išmokęs.“
Frankofonijos dienų proga Prancūzų institutas Lietuvoje siekia supažindinti lietuvius su prancūzų kalba kuriančiais rašytojais. Ankstesniais metais premijas pelnė Jeanne Benameure „Beprotės“ (2008), Nathacha Appanah „Paskutinis brolis“ (2009), Jean Barbe „Kaip tapti pabaisa“ (2010) ir L.M.Fofanà „Mirštančių lapų šauksmas“ (2011). Romanus lietuvių kalba išleido leidykla „Tyto alba“.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rašytojas Libaras M. Fofanà |
