Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rašytojas Orhanas Pamukas: „Džiaugčiausi, jei kas išrastų piliulę nuo nekantrumo, tačiau tuomet nebegalėčiau rašyti“

Orhanas Pamukas
„Scanpix“ nuotr. / Orhanas Pamukas
Šaltinis: 15min
0
A A

60-metis turkų rašytojas Orhanas Pamukas, duodamas interviu „Financial Times“, pasakojo apie savo rašymo įpročius, tai, kokie rašytojai padarė jam didžiausią įtaką, bei tai, kaip jis vertina savo kūrybą.

Literatūros naujienas sekite ir socialiniame tinkle „Facebook“. Prisijunkite prie „15min knygų lentynos“.

2006 metais Nobelio literatūros premija apdovanotas O.Pamukas laikomas vienu iš talentingiausių šiuolaikinių Turkijos rašytojų. Gimęs Stambule jis studijavo architektūrą, o vėliau žurnalistiką. Jo kūriniai pelnė pripažinimą visame pasaulyje, tačiau gimtinėje jis sulaukia ir nemalonumų – 2005 metais prieš jį buvo pradėtas teisinis procesas dėl to, kad kritikavo žmogaus teisių padėtį Turkijoje. Dabar jis gyvena Stambule, taip pat dėsto Kolumbijos universitete Niujorke. Lietuvių kalba yra pasirodę keturios šio rašytojo knygos.

Pateikiame interviu, kurį rašytojas davė „Financial Times“.

- Kokia knyga pakeitė Jūsų gyvenimą?

- Nėra tokios vienintelės knygos... Viskas, ką parašė Dostojevskis, Borgesas, Tolstojus, Mannas, Calvino, Nabokovas, pakeitė mano gyvenimą.

- Kada supratote, kad būsite rašytoju?

- Tai nebuvo suplanuota. Nuo 7 metų iki tol, kol man sukako 22-eji, mano šeima galvojo, kad būsiu tapytojas. Staiga mano galvoje atsisuko kažkoks varžtas ir aš pradėjau rašyti romaną, kuris išvirto į 1982 metais išleistą „Cevdet Bey and His Sons“.

- Kokia Jūsų kasdienė rašymo rutina?

- Iki pat 13 valandos aš neskaitau elektroninių laiškų, laikraščių, nenaršau internete. Pabundu 7 valandą ryto, valgau vaisius, geriu kavą ar arbatą, skaitau tai, ką man pavyko ar nepavyko parašyti praėjusią dieną. Tuomet einu į dušą ir iki 13 valandos rašau. Tuomet perskaitau elektroninius laiškus ir visa kita, nuo 15 iki 20 valandos vėl rašau, o vėliau bendrauju su žmonėmis.

- Kur Jums geriausiai sekasi rašyti?

- Mano namai sujungti su darbo kabinetu, faktiškai mano namai ir yra mano kabinetas, turiu nedidelį kambarį miegui. Rašant man svarbu stebėti gatvę ar gamtą. Realybės stebėjimas iš tam tikro atstumo padeda susikurti romantiškas vizijas.

- Kokį keisčiausią dalyką esate padaręs, rinkdamas duomenis būsimai knygai?

- 2008 metais, parašęs knygą „Nekaltybės muziejus“, aš atidariau tikrą muziejų Stambule. Jo eksponatus surinkau pats.

- Greta ko labiausiai norėtumėte sėdėti per vakarienę?

- Greta Garcia Marquezo, Borgeso arba Dostojevskio, na, ir šalia žaviausios ir protingiausios moters pasaulyje.

- Ko Jūs bijote?

- Organizuoto žiaurumo ir organizuoto nesutarimo.

- Dėl ko Jūs nemiegate naktimis?

- Aš panašus į savo tėvą ir, lygiai kaip ir jis, netikėtai prabundu naktimis. Tačiau man patinka tai. Tokiais momentais aš visiškai kitaip suvokiu žmoniją ir savo gyvenimą.

- Ką Jūs norėtumėte pakeisti savyje?

Būčiau patenkintas, jeigu kas nors išrastų piliulę, kuri panaikintų mano nekantrumą, nuotaikų pokyčius, pykčio protrūkius. Tačiau jeigu taip nutiktų, aš nebegalėčiau rašyti knygų ar tapyti.

- Kokią knygą norėtumėte būti parašęs?

- Man patinka mano knygos. Noras, kad būčiau parašęs kažkokias kitas knygas, panašus į norą turėti kitą tikėjimą, kalbą ar protą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Knyga
Sužinokite daugiau